Prisipažinsiu, „Mažosios Fadetės“ iki šiol nebuvau skaičiusi, o apie pačią Žorž Sand žinojau tik kelis nereikšmingus faktus. Ir kai bibliotekoje susiradau šį 1990 metų leidimą, netrukus ėmiau skaityti. Vos tik pradėjus, iškart man kilo klausimas: kodėl šio kūrinio nebuvo tuometinėje mano mokymosi programoje? Kodėl jis nebuvo įtrauktas į privalomų kūrinių sąrašą? Kodėl tik praėjus keturiolikai metų po mokyklos baigimo, aš tik dabar jį susiradau ir perskaičiau su didžiausiu malonumu?
Mano nuomone, kad kaip tik tokiuose, laiko patikrintuose kūriniuose galime rasti visą puokštę aprašomų žmogaus savybių: meilę, nuoširdumą, gėrį, paprastumą, jautrumą. Šias visas savybes turi paprasta, tačiau savo vidumi ir galiomis ypatinga kaimo mergaitė Fadetė. Nors ir kaip ji buvo nekenčiama ir engiama savo kaimų žmonių, tačiau turtinga savo vidumi. Juk dažniausia taip ir būna, kad po negražia išore slepiasi tyra siela.
Autorė taip pat nepaprastai gražiai pasakoja ir apie dviejų brolių dvynių tarpusavio ryšį, kuris atrodo toks stiprus ir nenugalimas, kad net sunku patikėti. Tačiau ir čia, brolių sąjungą gali ne tik nutraukti trumpi jų išsiskyrimai, bet ir Fadetės bei vieno iš brolių meilė vienas kitam. Bet ir kokie nusivylimai ar skausmas atsirastų brolių šeimoje, ši mažoji kerėtoja sugeba viską sudėlioti taip, kad visi būtų laimingi ir patenkinti.
Labai graži istorija, kurioje netrūksta sentimentalumo ir meilės, tačiau tai viskas taip gražiai ir literatūriškai pateikta, kad tikrai netrukdė, o tik skatino skaityti toliau. Užsidedu sau dar vieną „riebų“ pliusą, kad perskaičiau dar vieną tokį unikalų klasikos kūrinį tik dabar.
George Sand „Mažoji Fadetė“
Apžvalgą parengė Jurgita Čepaitė, tinklaraščio Mamos Pelėdos Užrašai autorė.
