Knyga apie gyvenimą, santykius, buitį ir būtį. Regis, turėtų būti niekuo ne kitokia nei šimtai knygų, bet toli gražu taip nėra. Autorė turi talentą paprastą istoriją suvarpyti ir adatėlėmis prisegti prie širdies taip, jog kažkur...

Knyga apie blizgučių „išvirkščiąją pusę“. Apie tai, kiek bei kaip tenka išsimaudyti srutose, kad sužibėtum bent kelias minutes. Ir tai – jei pasiseks. Apie prarastą vaikystę vardan „kažko didingesnio“, turiningo laisvalaikio ar net savotiškai egoistiškų...

„Tai – tik pora nereikšmingų istorijėlių iš mano gyvenimo. Kai dabar pagalvoju – tik keletas epizodiškų stotelių ilgoje kelionėje. Net jei šių įvykių nebūtų buvę, mano dabartinis gyvenimas, ko gero, atrodytų labai panašiai – jokios...

„Tai buvo varnų gruodis. Žmonės dar nebuvo matę tokių – susirenkančių į juodas grupes miesto pakraščiuose, paskui sugužančių į miestą, tipenančių po gatves, užverčiančių galvas ir įžūliai įsitaisančių ant patikusio stebėjimo stulpo, ieškančių maitos ar...

„Dabar turbūt spėliojate, kaip man pavyko išvengti aukštesnio rango pareigūnų valymo – jeigu ne pirmosiomis Gileado dienomis, tai bent vėliau, sistemai įsitvirtinus, kai jau ir varnas varnui akį kerta. Per tą laiką nemažai buvusių įžymybių...

„Anksčiau aš nedažnai išlįsdavau iš savo kiaukuto, bet kai išlįsdavau, domėjausi viskuo: peizažais, žmonėmis, muziejais, gatvėmis. Dabar aš mirusi. Mirusioji, kuri turi ištempti kiek dar metų? Kai ryte pramerkiu akis, man atrodo neįmanoma išsilaikyti net...

„Devyniolikmetė anglė debiutantė, pabėgusi ir susidėjusi su siurrealistais, mergina, kuri prašmatniame paryžietiškame menininkų vakarėlyje pasirodė įsisupusi į paklodę, o paskui sukėlė skandalą, nusimetusi tą paklodę ir vidury socialinio pasibuvimo likusi stovėti nuoga. Sėdėdama restorane prie...

„Taip, mano brangioji, aš pasiekiau tokį amžių, kada viengungiškas gyvenimas darosi nepakenčiamas, nes jau nebėra nieko naujo man šioje žemėje. Viengungis turi būti jaunas, smalsus, godus. Kai toks nebesi, darosi pavojinga būti laisvam. Dieve mano,...

„Tą popietę jos pasidaro daug metų vyresnės. Ir tik vakare, kai lieka vienos savo kambario tamsoje, pabunda vaikiška baimė, – jos bijo vienatvės, bijo, kad nepasivaidentų mirusioji, bijo nežinomos ateities. Visi buvo susijaudinę ir pamiršo...

„Per tą šimtą savo gyvenimo metų antroji Stela Fortūna (apie pirmąją papasakosiu netrukus) aštuonis kartus vos nenumirs – arba septynis, priklauso nuo to, kaip skaičiuosite. Ją daužys basliu ir kontūzys, ji dus, kraujuos, ir patirs...