„Lokių miestas“ nėra pirmoji Frederik Backman knyga, kuri pakliuvo į mano rankas, tad jau žinojau, kad kiekvienoje iš jų autorius jautriai nagrinėja žmonių santykius, psichologinius paveikslus bei aktualias problemas, tokias kaip vienišumas („Gyveno kartą Uvė“), neištikimybė („Čia buvo Brita Marija“) ir kt., todėl ir ši, dar viena puiki Frederick Backman knyga, šį kartą nukelianti į Švedijos užkampį Bjornstadą (jau ne pirmos šio autoriaus knygos veiksmas vyksta atšiauriausiuose Švedijos miesteliuose, pasižyminčiuose nykstančia žmonių populiacija, bet didelėmis ambicijomis), jokia išimtis. Jei Brita Marija (žiūrėti „Čia buvo Brita Marija“ apžvalgą) pati sau netikėtai ėmėsi treniruoti futbolo komandą, tai „Lokių miestas“ pakvies Jus į ledo ritulio pasaulį.
Peteris Andersonas, savo senojo ekscentriškojo trenerio pakviestas, grįžo į gimtąjį kraštą treniruoti ledo ritulio komandos, kuri, kaip tikimasi, tapdama čempione, turėtų prikelti vegetuojantį miestelį, pritraukti investuotojus, kultūrą bei priminti Švedijai apie save. Tai tikrų tikriausias užkampis su labai ribotomis galimybėmis ir vos keletu turtingų verslininkų, idėjiškai, bet principingai remiančių vaikų komandą, leidžiandžių sau svariai dalyvauti komandos formavime bei valdyme. Į šį pasaulio pakraštį Peteris su savimi parsivežė ir šeimą – perspektyvią teisininkę žmoną, du paauglius vaikus, ir giliausių skaudulių. Bendruomenė, kurios dalimi taps Andersonų šeima, nepateisins pernelyg daug dirbančios žmonos, o paskui ir dukros, bet juk pirmas įspūdis ne visada būna teisingas.
Didžioji Bjornstado viltis – galingoji komanda – susiburs iš neįtikimai skirtingų jaunuolių: labai turtingų, leidžiandžių sau viską, bet nuolat užimtų tėvų nematančių; savęs neatrandančių; imigrantės vienišos mamos auginamų; nepaprastai stiprių, bet nelabai talentingų ir visai nepastebimų. Bus nuolat prakaitą liejančių ir savo mamai padedančių, bus pasitikėjimą praradusių, viskuo persisotinusių, nuskriaustų ir nuoširdžiai mylinčių. „Po dešimties metų du iš jų bus profesionalai. Vienas bus tėvas. Vienas bus miręs“. Vieni jų bus didvyriai, kiti gi visą gyvenimą bijos tamsos. Bet juk visko pasitaiko miestelyje, kuriame arena ima kvepėti vyšniomis.
Net jei nesate didis skandinavų literatūros gerbėjas, neabejoju, kad „Lokių miestas“ jums patiks – savo jautrumu, subtilumu, žodžiais neišreiškiamais jausmais, begaliniu atsidavimu ir tikėjimu, kad viskas tikrai bus gerai. Pamatysite Švedijos provinciją visais įmanomais rakursais ir iš įvairiausių perspektyvų, na, o knygos pradžioje pasėta įtampa neleis nurimti iki paskutinio puslapio.
Fredrik Backman „Lokių miestas“. Vilnius: Alma littera, 2020, vert. Virginija Jurgaitytė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.