„Devyniolikmetė anglė debiutantė, pabėgusi ir susidėjusi su siurrealistais, mergina, kuri prašmatniame paryžietiškame menininkų vakarėlyje pasirodė įsisupusi į paklodę, o paskui sukėlė skandalą, nusimetusi tą paklodę ir vidury socialinio pasibuvimo likusi stovėti nuoga. Sėdėdama restorane prie stalo išsitepė plikas pėdas garstyčiomis. Patiekė šaltą, kalmarų rašalu dažytą tapijoką svečiams vietoj ikrų. Pilname žmonių kambaryje staiga pašoko, su visais drabužiais palindo po dušu ir visa varvanti vėl atsisėdo ant sofos. Jos namų svečiai pusryčiams galėjo gauti šeimininkės iškeptą omletą, pilną jų pačių plaukų, kuriuos ši nukirpo jiems miegant.“ – tokia buvo šios knygos autorė Leonora Carrington – lyg Fridos Kahlo antrininkė, lyg dar vienas gaivalas tuometėje kultūroje. Turbūt todėl eilinio, nuobodaus romano iš jos tikėtis nebūtų galima...
Mariana Leterbi iš savo draugės Karmelos klausymo ragelį dovanų gavo tada, kai jai buvo devyniasdešimt dveji – ji tebesvajoja pasiekti Anglijoje gyvenančią motiną („šimtas dvidešimt metų – ne tiek ir daug, bent jau bibliniu požiūriu. Margreivas, motinos kamerdineris, siuntinėjantis man atvirukus su Bakingamo rūmais, sako, kad ji tebėra labai guvi, tegu ir vežimėlyje, nors aš neįsivaizduoju, kaip kas nors gali būti guvus, sėdėdamas vežimėlyje“), aplankyti Laplandiją ir nesijaučia jokia našta sūnaus šeimai, nors marti jau senokai slepia nuo jos skanesnį kąsnį, o anūkas gėdijasi neprigirdinčios ir dantenomis kramtančios senolės, kuri tiesiog užima geresnįjį kambarį ir taip jau nedideliuose namuose. Šeimos taryba vieningai nusprendžia, kad Marianai laikas keliauti „nuostabių atostogų“ – į Šviesos šulinio brolijos senelių namus. Negalėdama pasipriešinti ar pabėgti („kelionei į Laplandiją reikia pinigų“) ji priversta apsigyventi tarp keisčiausių Mažosios Draugijos narių, paskutines savo gyvenimo dienas leidžiančių iglu, torto ar bato formos namukuose, klausant kiek fanatiško daktaro Gambito, besivadovaujančio vidine Krikščionybės Prasme ir sekančio Tikruoju Mokytojo Mokymu. Netrukus „idilišką“ šių namų kasdienybę sudrebins žmogžudystė tik ar kas nors patikės Mariana? Juk „jaunesni nei septyniasdešimties ir vyresni nei septynerių metų žmonės labai nepatikimi, nebent jie būtų katės“.
Visiškai fantastiškas romanas (keistosios literatūros žanro klasika), varijuojantis tarp Gabriel García Márquez‘o mitų ir Alisos Stebuklų šalyje triušio urvo, kuriame niekada nežinai, ko tikėtis. Toli gražu ne pati lengviausia knyga skaitymui, bet taip tik įdomiau!
Leonora Carrington „Klausymo ragelis“. Vilnius: Rara, 2021, vert. Emilija Ferdmanaitė.
Apžvalgą parengė kultūrinės veiklos vadybininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
