Kaip teigiama, „Paklausk dulkių“ yra pusiau autobiografinis romanas, todėl ne veltui savo įtaigumu rašytojas įkvėpė patį Charles Bukowskį, kuris pats tuo metu buvo nei valgyti, nei gerti neturintis, bibliotekoje nuo buto šeimininkės dėl nesumokėtos nuomos besislapstantis ir savęs ieškantis pradedantysis kūrėjas: „Sykį išsiėmiau knygą, atverčiau ir štai ji – toji. Mažumėlę pastovėjau, paskaičiau. O tada lyg žmogus, miesto šiukšlyne atradęs aukso grynuolį, nusinešiau ją prie stalo. Eilutės lengvai ritosi per puslapį, sklandžiai skambėjo. (...) Štai, pagaliau atsirado žmogus, kuris nebijo emocijų. Humoras ir skausmas buvo sumišę su neprilygstamu paprastumu. (...) Paskutinis puslapis buvo dar toli, o aš jau žinojau, kad radosi žmogus, kuris išplėtojo ypatingą rašymo būdą. Knyga vadinosi „Paklausk dulkių“, o ją parašė Johnas Fante. Jam buvo lemta paveikti viso mano gyvenimo kūrybą.“
XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaiga. Žavingai naivus jaunas rašytojas Arturas Bandinis (kaip ir priklauso tikram genijui) badmiriauja ir laukia savo šlovės valandos. Jis – trumpo šlovės blykstelėjimo sulaukęs už savo „Šunelio juoką“, pavargusiame viešbutėlyje įsikūręs rašytojas, gyvenantis tarp pakilimo ir visiško skurdo, mat būsto šeimininkės nebeguodžia mintis apie žvaigždę, gyvenančią po jos stogu – nesumokėta nuomos suma kaupiasi, pilvas vis dažniau maršus groja, tad jaunajam Arturui nebelieka kitos išeities kaip tik prašyti mamos pervesti jam, neabejotinai netrukus išgarsėsiančiam naivuoliui sūnui, pinigų. Pažemintas, orumą praradęs ir įkvėpimo nesulaukiantis jis laiškais atakuoja galingąjį (kaip pats vadina) Hekmutą – literatūrinio žurnalo leidėją, kurio dėka pasirodė ir „Šunelio juokas“ ir (neabejotinai) pasaulį išvys dar ne vienas pono Baldinio šedevras – laiškuose dėsto jam savo kasdienybė, beviltišką egzistavimą ir kasdienybės akimirkas, o šis, beje, nuolat atrašo – trumpai, glaustai, tačiau taip suteikdamas jaunajam rašytojui vilties, kad dar ne viskas prarasta.
Kartą slankiodamas gatvėmis jis atklydo į „Kolumbijos bufetą“ – vietą, kurioje patiekiama turbūt bjauriausia kava visame mieste, tačiau ten dirbusi tamsiaodė Kamila privers Arturą patikėti meile. Keisti bus jų santykiai – keikdami vienas kitą, įžeidinėdami ir menkindami vienas kito jausmus jie gyvens tarp pakilimų ir nuosmukių, tarp skurdo ir didžiulės premijos už naująjį Arturo darbą, tarp narkotikų keliamo apsnūdimo ir pačių realiausių minčių, kad iš šių santykių nieko gero nebus...
Fantastiška istorija, pateikta itin subtiliu stiliumi, persmelkta saikingo humoro ir nukelsianti jus puse amžiaus atgal, kad kartu su jaunuoju Arturu Baldiniu stebėtumėte besipildančias jo svajones.
John Fante „Paklausk dulkių“. Vilnius: „Kitos knygos“, 2008, vert. Saulius Repečka.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
