Autorius: Nolbertas
Veikėjai:
TĖTIS
NOJUS (TĖČIO SŪNUS)
MOKYKLOS DIREKTORĖ
Scenoje – kaimo mokykla. Tai – apšiurusi mokykla. Pastato sienos reikalauja remonto. Vidus taip pat netvarkingas. Vėlyvą popietę tėtis ir Nojus įžengia į mokyklą. Kabinete jų laukia mokyklos direktorė.
MOKYKLOS DIREKTORĖ. Laba diena, eime su manimi į matematikos klasę.
TĖTIS (linktelėjęs nuseka paskui mokytoją). Kodėl mus kvietėte?
MOKYKLOS DIREKTORĖ. Jūsų vaikas labai nusižengė.
TĖTIS. Ir ką jis vėl „pridirbo“?
MOKYKLOS DIREKTORĖ. Neklausė matematikos mokytojos ir sulaužė stalą. Dabar turėsit atlyginti žalą.
TĖTIS. Žalą tikrai atlyginsim (pasisuka į Nojų). Kodėl taip pasielgei?
NOJUS. Atleisk, bet aš esu nekaltas.
TĖTIS (piktai). Kaip tai nekaltas?
NOJUS. Stalas lūžo netyčia. Mokytoja man sakė eiti mokytis ir skaityti knygas. Tai aš nusprendžiau taip ir padaryti. Aš pasiėmiau iš bibliotekos labai daug knygų, jas sudėjau ant stalo, o stalas neišlaikė svorio ir lūžo.
TĖTIS. Nojau, nemanau, kad viskas taip buvo, kaip tu sakai. Tu net nežinai, kuriame mokyklos aukšte yra biblioteka.
NOJUS (nudelbęs akis į grindis). Tėti, aš juk nemeluoju...
TĖTIS. Sakai, nemeluoji... Gerai... Tai dabar einam pasiimti visas tas knygas, kurių net stalas negalėjo išlaikyti.
NOJUS. Knygas?
TĖTIS. Taip, tu gi ketinai mokytis. Dabar galėsi mokytis visą savaitgalį. (Atsisveikina su mokyklos direktore ir su sūnumi išeina).
Pabaiga
