Su „Tautiška giesme“ į šviesią ir teisingą Lietuvą
Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Pagerbiami žuvusieji už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę, prisimenami Sausio 13-osios kraupūs įvykiai. Nuo 2005-ųjų metų šių įvykių atminimą primena skulptoriaus Dariaus Bražiūno ir architekto Artūro Asausko skulptūra „Aukojimas“, simbolizuojanti rankas į dangų pakėlusią moterį, stovinčią ant didžiulio varpo, kurio apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Laisvės varpas – Lietuvos nepriklausomybės simbolis.
„Tautiška giesmė“, tapusi Lietuvos himnu, sukurta dr. Vinco Kudirkos, pirmą kartą paskelbta laikraščio „Varpas“ 1898 m. Nr. 6 puslapiuose. Praėjo 115 metų, kai Lietuvos himno žodžiai mus lydėjo, kėlė, vedė į šviesią, ir nepriklausomą Lietuvą.
Apie tai byloja Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje eksponuojama paroda „Tautiškos giesmės kelias į tautą“. Jos autorius Romas Treideris, inžinierius, zanavykas. Pristatydamas parodą, Romas Treideris papasakojo apie knygos „Lietuvos himno gimtinė“ atsiradimą, apie surinktą kolekciją, kuri atspindi „Tautiškos giesmės“ kelią į tautą. Parodoje – žymiausio XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjo, gydytojo, prozininko ir poeto, laikraščio „Varpas“ redaktoriaus, Lietuvos himno autoriaus dr. Vinco Kudirkos raginimas kiekvienam iš mūsų kurti šviesią ir teisingą Lietuvą. Cituodamas Vytauto Landsbergio mintis iš knygos „Vincas Kudirka: rūpestis lietuviais“ (2008), autorius priminė „Tautiškoje giesmėje“ išsakytus priesakus, kurių svarbiausi trys: Tegu tavo vaikai eina vien takais dorybės..., Tegu saulė Lietuvoj tamsumas prašalina... ir Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse.
Giedodami Lietuvos himną, pagerbėme iškilųjį dr. Vincą Kudirką, kritusius kovotojus už laisvę ir nepriklausomybę.
Šventė sukvietė daug garbingų svečių. Dalyvavo LR Seimo nariai Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas, Kauno vicemeras Kazimieras Nausėda, Kauno mero patarėjas Aurimas Ramoška ir kiti.
Svečiai, tardami sveikinimo žodžius susirinkusiems, priminė – 2015 metai Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrimo 90-ojo jubiliejaus metai, linkėjo bibliotekos direktorei Nomedai Domeikienei ir visai bibliotekos bendruomenei brandžiais ir kūrybingais darbais įsilieti į miesto kultūrinį gyvenimą.
Apie dr. Vinco Kudirkos literatūrinį palikimą kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus specialistė, Vinco Kudirkos kūrybos tyrinėtoja, rašytoja prozininkė Nijolė Raižytė. Įdomų pranešimą – „Lietuvos himno istorija“ – parengė visuomenės veikėjas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas Zigmas Tamakauskas.
Sekdama kilniais Vinco Kudirkos idealais, savo prasmingais darbais į Kauno kultūrinį gyvenimą įsilieja ir Kauno Zanavykų bendrija, kuriai vadovauja pirmininkė Regina Motienė. Šilti padėkos žodžiai buvo skirti prof. Arimantui Dumčiui, zanavykų krašto sūnui, bene aktyviausiam kauniečiui Seimo nariui, kurio pastangų dėka renovuotos Eigulių ir „Vitebsko“ bibliotekos. Seimo narys Arimantas Dumčius dažnas svečias susitikimuose su bibliotekų skaitytojais, nuoširdžiai besirūpinantis Eigulių, Kaunėnų, Muravos bendruomenių socialine gerove. Ir šį vakarą Arimantas Dumčius, lydimas Stasio Jameikio knygos „Traukinys rieda į amžinastį“ naujojo leidimo rėmėjos Inos Kasputienės, Tremtinių sąjungos narių, atvyko su dovanomis. Knygos padovanotos bibliotekai, tremtiniams, svečiams.
Tikimės, kad paroda pasieks ir kitas bibliotekas, mokyklas. Su Vinco Kudirkos vardu atversime dar ne vieną Lietuvos istorijos puslapį.
Renginio vedėja Violeta Visockienė padėkojo Seimo nariams, Kauno vicemerui Kazimierui Nausėdai, parodos autoriui Romui Treideriui, visiems renginio svečiams ir dalyviams.
Informaciją parengė ryšių su visuomene ir kultūrinių renginių organizatorė Dalė Poškienė
