Žydų bendruomenės valgykla
Senamiesčio gatvelė 1919 metais buvo pavadinta Vilijampolėje gimusio ir Kaune mokytoju dirbusio XIX amžiaus žydų rašytojo Abraomo Mapu (1808-1867 m.), laikomo romano hebrajų kalba pradininku, garbei. Viename šios gatvės kieme (A. Mapu g. 20) pastatytas galerijos „Ars et mundus“ inicijuotas paminklas Abraomui Mapu (skulptorius Martynas Gaubas). Šioje gatvėje XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje veikė žydų labdaros organizacijos. Raudonas „plytų stiliaus“ namas, nuo pirmosios sovietų okupacijos dienų žinomas kaip Senamiesčio biblioteka, o dabar čia veikia Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius. Pastatas 1910-1925 metais buvo skirtas žydų bendruomenės valgyklai, išlaikomai labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugijos „EZRO“. Rūpinimasis vargšais yra judėjų religinė priedermė. Centrinės pastato dalies fasadas papuoštas religinės paskirties pastatams būdingais arkiniais langais.
Memorialinė lenta ant pastato fasado primena, kad tarpukariu čia buvo ir Žydų karių savanorių sąjungos būstinė. Sąjunga buvo įkurta 1933 metais Joniškyje, Lietuvos kariuomenės savanorio Izaoko Šapiro, o 1934 metais jos centrinė būstinė persikėlė į Kauną ir įsikūrė šiame name. Sąjungos vadovas buvo advokatas Jakovas Goldbergas. Organizacija, anuomet vienijusi daugiau nei 3 tūkstančius žydų karių savanorių, dalyvavusių kovose už Lietuvos Nepriklausomybę ir Klapėdos išvadavime, turėjo 33 skyrius visoje šalyje; 1939 metais buvo 39 skyriai ir virš 2 tūkstančių narių. Daug žydų karių buvo apdovanuoti ordinais, 20 jų tapo Vyties Kryžiaus ordino kavalieriais. Nuo 1935 metų Žydų karių savanorių sąjunga leido savaitraštį „Apžvalga“ lietuvių kalba, kurio redakcija irgi buvo įsikūrusi šiame name.
Valgyklos salė, įrengta centrinėje pastato dalyje, buvo šildoma koklių krosnimis. Šiaurinėje pastato dalyje buvo įrengta virtuvė ir butas. 1940 metais sovietai uždarė visas žydų organizcijas, nacionalizavo pastatą ir įkūrė jame biblioteką. Biblioteka veikė ir nacių okupacijos metais, 1942 metais į ją buvo suvežtos nacių konfiskuotos žydų bibliotekų bei sinagogų knygos, kurias rūšiuoti iš geto buvo atvežti kalbų žinovai; vienas jų buvo Holokaustą išgyvenęs garsus kalbininkas Chaimas Lemchenas. Vertingos knygos turėjo būti išsiųstos į Vokietiją, o ne tokios vertingos buvo suvežtos į Gardino gatvės sinagogą, o vėliau sunaikintos. Žinoma, kad to meto bibliotekos darbuotojai bandė knygas gelbėti.