Žydų realinė gimnazija
Žydų realinė gimnazija Kaune buvo įsteigta 1915 metais. Tuo metu Kaune šeimininkavo vokiečių kariuomenė, kurioje tarnavo rabinas Leopoldas Rozenakas. Pamatęs, jog po caro administracijos įvykdyto prievartinio žydų iškeldinimo iš tuometinės pasienio zonos mieste likusių žydų šeimų vaikams trūksta ugdymo įstaigų, jis sugalvojo atidaryti naują mokyklą, tarpukariu išaugusią į gimnaziją su sustiprintu matematikos ir gamtos mokslų dėstymu hebrajų kalba. Kol gimnazija neturėjo savo rūmų, berniukai ir mergaitės ilgą laiką mokėsi skirtingose nuomojamose patalpose Senamiestyje. Iki 1924 metų šioje gimnazijoje piešimą dėstė dailininkas Jokūbas Mesenbliumas.
1930 metais pastatyti nauji modernistiniai trijų aukštų rūmai pagal inžinieriaus Borucho Klingo projektą. Gimnazija nebuvo valstybinė. Ja rūpinosi specialiai Kauno žydų pirmajai privatinei gimnazijai išlaikyti įkurta draugija „OR“ („Šviesa“), kurios valdybos pirmininkas buvo Žydų banko direktorius Bemjaminas Brudnis (jis buvo ir „OZE“ Kauno skyriaus steigėjas ir pirmininkas, „ORT“ draugijos valdybos narys). Naujų rūmų statybai lėšas paaukojo Amerikoje gyvenęs buvęs alytiškis Eduardas Azrielis Čeisas; gimnazijai net buvo suteiktas jo vardas, bet jis neprigijo. 3. Priešais gimnazijos rūmus Kęstučio gatvėje buvo planuojama įrengti gėlyną. Du simetriški įėjimai gatvės fasado „sparnuose“ vedė į I aukštą. Šiandien jie nenaudojami. Tuometinius higienos reikalavimus mokyklų pastatams atspindi platūs stačiakampiai langai, leidžiantys gerai apšviesti klases. Modernistiniam stiliui būdingos plačios tarpaukštinės horizonatalinės juostos. Centriniame rizalite prie gatvės I aukšte buvo įrengta gimnastikos salė, III aukšte – aktų salė, išsiskirianti langų aukščiu.
Pagrindinis įėjimas buvo suprojektuotas iš pusiau uždaro pastato kiemo, per jį patenkama į paradinę laiptinę. Pirmame aukšte buvo gydytojo kabinetas, biblioteka, direktoriaus kabinetas. Kitos kairiojo sparno patalpos buvo skirtos vaikų darželiui. Pusrūsyje (cokoliniame aukšte), kur išliko autentiška „šachmatinė“ grindų danga, buvo įkurdintas bufetas, rūbinės, dušai, patalpos mokyklos inventoriui bei mokymo priemonėms laikyti.
Žinoma, kad 1937 metais gimnaziją lankė 396 mokiniai. Gimnazijos patalpose veikiantį vaikų darželį pastoviai lankė 30-40 vaikučių, Dr. Švarco pradinę mokyklą – 150 mokinių. Nuo 1922 metų gimnazijos direktorius buvo pedagogas ir rašytojas Cemachas Feldšteinas (1884-1944 m.). Direktoriaus pavaduotojas – poetas J. Fridmanas, skelbęs spaudoje lietuvių poetų kūrinių vertimus į hebrajų kalbą. Mokytojavo rašytojas ir žurnalistas, laikraščio „Žydų balsas“ redaktorius Natanas Grinblatas, 1936 metais išvykęs į Paleistiną; Steigiamojo Seimo narys Antanas Tamošaitis (vėliau tapęs paskutiniu Lietuvos teisingumo ministru ir žuvęs 1940 metais sovietų kalėjime). Sovietų okupantams uždraudus dėstymą hebrajų kalba, 1940 metais gimnazija buvo uždaryta. Po karo čia veikė mokykla-internatas, šiandien – Juozo Naujalio muzikos gimnazija.