Loading...

Kauno žydų paveldas

Lietuvos žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos valstybės istorijos dalis. Kaune žydai pradėjo kurtis palyginti vėlai, o apie pastatus, susietus su žydų religine, labdaringa, edukacine veikla galima kalbėti tik nuo XIX amžiaus vidurio, nes tik tuo metu Rusijos caro valdžia leido žydams laisvai gyventi ir statytis namus Kauno miesto teritorijoje. Iki I pasaulinio karo mieste atsirado daugybė maldos namų bei sinagogų ir nemažai socialinės rūpybos įstaigų. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, skleidėsi Kauno žydų kultūrinis gyvenimas, buvo statomos mokyklos, bendruomeniniai bei privatūs pastatai, daug žydų architektų prisidėjo prie modernistinio Laikinosios sostinės vaizdo formavimosi. Tarpukario Kaune gyveno apie 37 tūkstančiai žydų. 1940 metais, atėjus sovietams, jų organizacijos buvo uždraustos, mokyklos ir sinagogos uždarytos, pastatai nacionalizuoti. Antroji, nacių okupacija atėmė ir jų gyvybes: 1941-1944 metų Holokaustą išgyveno apie 3 tūkstančiai Kauno žydų. Dauguma išgyvenusiųjų nacių koncentracijos stovyklose į Lietuvą nebegrįžo, o tie, kuriems pavyko išsigelbėti Lietuvoje, iš jos išvyko. Šiandien Kauno žydų kultūrą – gubernijos centro ir Laikinosios sostinės gyvenimo dalį – mini tik išlikę pastatai.