Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ artėja prie pabaigos, tad kviečiame suskubti registruotis interneto svetainėje vasarasuknyga.lt, atlikti penkias smagias užduotis ir laimėti vertingų prizų.
Jei pritrūkote idėjų, Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pateikia rekomendacijas visoms penkioms iššūkio užduotims.
Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-ais):
- Maja Lunde „Bičių istorija“. Anglija, 1852 m. Mokslininkas ir prekiautojas sėklomis Viljamas skendi neviltyje. Jo tyrimai, regisi, nieko verti, verslas vos gyvas, šeima skursta. Tačiau Viljamas turi idėją, užvaldžiusią visas jo mintis, – sukurti visiškai naujo tipo bičių avilį. Ir tai turėtų pakeisti viską…JAV, Ohajo valstija, 2007 m. Bitininkas Džordžas visas jėgas atiduoda savo nuošaliam ūkiui puoselėti. Bičių ūkis turi plėstis ir klestėti, o sūnus Tomas – vieną dieną tęsti tėvo pradėtą darbą. Kinija, 2098 m. Didžiuliai sodai driekiasi eilėmis, o Tao drauge su kitomis darbininkėmis apdulkina žiedus rankomis, nes bičių jau seniai nė vienos nebėra. Labiau už viską ji trokšta, kad jos trimetis sūnus būtų laimingas.
- Charlotte McConaghy „Migracijos“. Franė Stoun visad buvo iš tų, kurios geba mylėti, bet negali pasilikti. Viską palikusi praeityje, išskyrus savo paukščių sekimo įrangą, ji atvyksta į Grenlandiją, kad leistųsi į ilgą kelionę iki pat Antarktidos – paskui vienintelę likusią poliarinių žuvėdrų koloniją pasaulyje, paskui ilgiausią ir galbūt paskutinę jų migraciją. Įkalbėjusi laivo „Saghanis“ kapitoną, Franė kartu su įgula leidžiasi gilyn į atvirus vandenis, tolyn į pietus, ieškodama ne tik įrodymų, kad poliarinės žuvėdros gali išgyventi, bet ir bandydama susitaikyti su savimi ir savo skaudžia praeitimi.
- Sigrid Nunez „Draugas“. Rašytoja staiga netenka geriausio draugo, mentoriaus, vyro, kurį, ko gero, mylėjo. Po jo mirties gauna ir visiškai nepageidaujamą palikimą – šunį. Mažą moters butą užpildo dvigubas sielvartas – gedi ne tik ji, bet ir didžiulis vokiečių dogas. Apmąstydama savo būtį, santykį su išėjusiu draugu, rašytoja tuo pat metu bando perprasti gyvūno mintis ir širdį. Išorinis pasaulis vis labiau atsitraukia, atlaisvindamas vietos naujai draugystei.
Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą:
- Nora Ikstena „Motinos pienas“. 1969 - 1989 metai. Sovietinės okupacijos suvaržytoje Latvijoje tarsi pienės pro asfalto įtrūkimus saulės link stiebiasi trapios trijų kartų moterų egzistencijos. Motina, nerandanti savyje jėgų ir motyvų ja būti. Dukra, taip ir negavusi paragauti gyvybės eliksyro – motinos pieno. Motinos motina, pasiruošusi dalintis švelnumu, kurio savo dukrai nepajėgia suteikti sava motina. Trys moterys gyvena skirtingus gyvenimus, regi ir jaučia pasaulį skirtingai, o jų požiūriai atstovauja šalį skirtingais istoriniais laikotarpiais.
- Māra Zālīte „Penki pirštai“. Autobiografinis romanas. Jame pasakojama apie penkiametės Lauros kelionę iš Sibiro į Latviją. aprašomi pirmieji įspūdžiai nepažįstamoje, bet išsvajotoje Tėvynėje, gyvenimas sovietinėje tikrovėje, jautrūs santykiai su tėvais ir seneliais, piešiamas didžiulis, neaprėpiamas mergaitės fantazijų pasaulis.
- Rein Raud „Brolis“. Į mažą bevardį korumpuotų vyrų grupelės valdomą miestelį atvyksta nepažįstamasis. Jis vilki ilgą juodą apsiaustą, dėvi plačiakraštę skrybėlę ir tvirtina esąs seniai pradingęs brolis jaunos moters, kurios palikimu manipuliuoja miestelio advokatas… Ir viskas pradeda keistis.
Perskaityk biografinę knygą:
- Marjona Ogiusten „Marija Kiuri. Moteris, pralenkusi savo laiką“. Knygoje išsamiai atskleidžiamas šios išskirtinės moters ne tik aistringos mokslininkės, bet ir mylinčios žmonos, rūpestingos motinos, aktyvios pilietės - gyvenimas, jos asmenybės raida, požiūris į mokslą ir jo įtaką visuomenei. Pristatomi Marijos Kiuri nuopelnai tiksliesiems gamtos mokslams ir mažai žinomos jos iniciatyvos medicinos srityje taikant radioaktyvumą vėžiui gydyti ir aprūpinant karo ligonines mobiliaisiais rentgeno aparatais, taip pat jos pavyzdžio įtaka pritraukiant jaunimą į tiksliuosius mokslus ir skatinant lygias lyčių galimybes.
- Hayden Herrera „FRIDA: Fridos Kahlo biografija“. Fridos asmenybę formavo sunki jaunystėje patirta trauma, vedybos su to meto žymiausiu Meksikos tapytoju Diego Rivera, bohemiškas gyvenimo būdas, daugybė meilės romanų. Tarp jų – su Levu Trockiu ir André Bretono žmona Jacqueline. Po mirties praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, F. Kahlo išlieka viena ryškiausių modernizmo ikonų, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas.
- Deirdre Bair „Jung: biografija“. Kas iš tiesų buvo Jungas? Talentingas mokslininkas, atvėręs žmogaus psichikos gelmes, ar mistikas, paniręs į vizijų pasaulį, „vaikščiojantis beprotnamis ir kartu jo vyriausiasis gydytojas" (pasak vieno jo bičiulio)? Kodėl nutrūko jo santykiai su Freudu, kurio „kronprincas" jis iš pradžių buvo, ir nesusiklostė daugelis kitų „vyriškų" draugysčių? Ar jis tikrai stengėsi kurti savo kultą ir savo teoriją pateikti kaip naują religiją? Ar tiesa, kad kertinę savo psichologijos idėją – kolektyvinės pasąmonės koncepciją – jis pavogė iš savo studento? Ar Jungas buvo antisemitas, nors stengėsi padėti persekiojamiems žydams gydytojams? Ar iš tiesų jis kolaboravo su nacių režimu ir kodėl tapo JAV Strateginių tarnybų įstaigos „agentu 448"? Polemika šiais ir kitais klausimais neslopsta iki šiol.
Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis:
- John Fowles „Kolekcionierius“. Nykios kontoros tarnautojas, keistas atsiskyrėlis Frederikas Klegas, visiškai užvaldytas dviejų aistrų: drugelių, kuriuos gaudo, numarina, deda į stiklines dėžutes ir gėrisi jų grožiu, kolekcionavimo ir minčių apie gražuolę Meno akademijos studentę Mirandą, kurią jau kuris laikas slapta stebi. Kaip užkalbinti merginą ir ją priversti įsimylėti? Vieną dieną Frederiko galvoje gimsta šiurpus planas...
- Jo Nesbo „Troškulys“. Po trejus metus Osle tvyrojusios ramybės, miestą vėl užgula pragariški nusikaltimai. Viena po kitos randamos moterys perkąstomis gerklėmis. Visas jas sieja pomėgis su vyrais susipažinti per programą „Tinder“. Aukų kaklus nusėjusiose žaizdose rasti rūdžių ir juodų dažų pėdsakai tyrėjus įstumia į aklavietę.
- Antuanas de Sent Egziuperi „Citadelė“. Kūrinio centre – utopinio Sacharos dykumos miesto valdovas. Smėlio audrų, karštyje kylančių miražų, dykuma keliaujančių karavanų vaizdus lydi jo pokalbiai su tėvu. Išklausęs tėvo patarimų, jis sprendžia, kaip atrodys jo valdoma visuomenė. Poetiškos valdovo refleksijos – tai išminties pamokos apie žmogaus ir civilizacijos veikimo principus.
Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą:
- Čarlzas Torsonas „Kikas“. Tai pasakojimas apie plunksnų galvai pasipuošti ieškantį indėniuką Kiką, jo bičiulius Džeką striukauodegį, Erelį ir visiems bėdos pridarantį lūšiuką Nedorėlį. Kikas patiria daugybę nuotykių ir supranta, kaip gera turėti draugų.
- Astrid Lindgren „Pepė Ilgakojinė“. Pepė – išskirtinė mergaitė ir ji įkūnijo visų vaikų svajonę, nes darė ką nori ir kada nori. Be to, ji buvo dar ir stipriausia žemėje mergaitė, pati viena, tik su arkliu ir beždžionėle, gyvenanti namelyje, savo draugų Tomio ir Anikos kaimynystėje.
- Astrid Lindgren „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Mažylis – visai paprastas septynmetis mėlynakis berniukas, tačiau vieną dieną jis susipažino su Karlsonu, kuris gyvena ant stogo. Mažylis labai džiaugėsi tokia puikia pažintimi. Kai tiktai Karlsonas atskrisdavo, prasidėdavo tikrai nepaprasti nuotykiai...
