Kviečiame į kūrybines atminties dirbtuves, skirtas rašytiniam Kauno žydų palikimui. Dirbtuvės vyks Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, Rugsėjo 10, 17, 25 ir spalio 2 d. 18 val.
Kūrybinėse atminties dirbtuvėse kviečiame kartu su Kauno istorijos tyrinėtoja, gide, kūrybininke Neringa Daniulaitiene keliauti per Kaune gyvenusių ar iš Kauno kilusių žydų rašytinį palikimą – poeziją, prozą ir dienoraščius, išlikusius iš skaudaus holokausto laikotarpio. Kiekviename susitikime ne tik susipažinsime su naujais kūrėjais, bet ir apmąstysime pamatines žmogiškąsias vertybes, kurios yra bendros visiems žmonėms ir visiems laikams.
Rugsėjo 10 d. 18 val. „Šventoji kasdienybė“ – pirmoji kūrybinių atminties dirbtuvių tema, kurią įkvėpė to paties pavadinimo žydų poeto Hiršo Ošerovičiaus poezijos knyga. Kviečiame prisiliesti prie šio iš Panevėžio kilusio, Kaune studijavusio ir iki II-ojo Pasaulinio karo gyvenusio iškilaus žydų poeto pasaulio.
Aktorė Kristina Kazakevičiūtė skaitys Hiršo Ošerovičiaus poeziją, klausysimės jo amžininkų gyvenimo Kaune istorijų, kuriomis pasidalino getą išgyvenusi Hiršo Ošerovičiaus žmonos Rivkos pusseserė Fruma Kučinskienė. Įkvėpti autentiškų tekstų ir vadovaujami dirbtuvių vadovės Neringos bandysime patys pažadinti savyje kūrėją.
Rugsėjo 17 d. 18 val. antrosios kūrybinės dirbtuvės tema „Kitoks laikas“ skirtos iš Kauno litvakų kilusiam vienam įtakingiausių XX a. filosofui Emanueliui Levinui. Dirbtuvėse dalyvaus filosofas, Emanuelio Levino knygų vertėjas ir jam skirto centro įkūrėjas Viktoras Bachmetjevas. Susitikimo metu būsime įtraukti į filosofinės minties kūrybos procesą, ne tik klausysime, bet ir diskutuosime.
Rugsėjo 25 d. 17.30 val. „Šiaurės gėlės“ – trečiojo užsiėmimo tema sutampa su 1997 m. išleistos Emanuelio Zingerio sudarytos Lietuvos žydų prozos antologijos pavadinimu. Leidinyje tarp kitų autorių minimi ir Kaune gyvenusių bei kūrusių žydų vardai ir pavardės: šmaikštaus žodžio meistras Izraelis Majofis, Natanas Grinblatas, iš kurio kūrybos trykšte trykšta meilė artimui, taurumas; sodria liaudiška kalba patraukiantis Izraelis Kaplanas. Paminėti vardai autorių, kurių gyvenimo detalės ir kūrinių ištraukų skaitymai nuskambės dirbtuvėse. Įkvėpti kūrybinio žodžio, vedami tautodailininkės Daivos Nevardauskienės galėsime sukurti po savo asmeninį atviruką grafikos atspaudo 18 estampo būdu.
Spalio 2 d. 17.30 val. dirbtuvių tema „Maži kasdienybės stebuklai“. Skaitymai ir atspindžiai. E. Geist „Lydai“ ir T. Lazersonaitės dienoraščių ištraukos. Paskutinės rašytinio žydų palikimo dirbtuvės skirtos jautriam II-ojo pasaulinio karo laikotarpiui. Mažų kasdienybės stebuklų ieškosime kompozitoriaus Edwin Geist ir Tamaros Lazersonaitės bei jos brolio dienoraščių eilutėse. Edvinas Geistas, į Lietuvą atsikraustęs iš Vokietijos 1938 m, pamilo žydaitę pianistę Lydą Bagrianskytę, apsigyveno su ja Kaune. Naciams užėmus Lietuvą, abu pateko į Kauno getą, iš kurio Geistas kaip pusiau žydas buvo paleistas. Bet jis nenuleido rankų ir kovojo už žmoną. Tuo metu ir atsirado Dienoraštis Lydai. Tamaros dienoraštis išgyveno ne tik holokaustą, bet ir sovietinį laikotarpį, ir pasiekė Izraelį per diplomatinį paštą tik 1971 m. „Dienoraštyje – vien karti teisybė ir ne lašelio pramano“ – skamba poezijos ritmu jį apibendrinantis sakinys. Ir visas dienoraštis – lyg poezija. Kalbėsimės, kas yra dienoraštis, galbūt kažkas iš mūsų būtent per šią edukaciją parašys pirmąsias savo dienoraščio eilutes.
Dirbtuvės rengiamos įgyvendinant projektą „Žydų paveldas Kaune“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau informacijos tel. (8 37) 22 23 57 arba el. p. renginiai@kaunas.mvb.lt
