Pasirinkite savo biblioteką

Knygos „Visi pasaulio vandenys“ apžvalga

Nors vasara džiugina geru oru, bet tikrai norisi ir jautrių skaitinių, kurie gvildena netekties ir širdgėlos temas. Jų nėra tiek ir daug, kad nedvejodamas galėtum iškart čiupti ir skaityti. Tokį kūrinį išsirinkti yra tikrai ne juokas, nes dauguma bijo, kad skaitant visą laiką teks praverkti, o kiti tiesiog išsigąsta medicininių terminų, kurie dažnai būna vartojami tokiuose kūriniuose. Kiek bebūčiau tokių istorijų skaičiusi, aš visuomet tai darau su mintimi, kad juose rasiu ne tik mane dominančių dalykų, bet ir tai, kaip knygos veikėjai priima žinią apie ligą, kuria jie serga ir kaip su tuo susitaiko sergančiojo artimieji. Tai nepaprastai svarbu gilinantis ne tik į kūrinio esmę, bet ir į pačių veikėjų vidų, jų mintis, psichologinius aspektus. Ar verkiu skaitydama tokius kūrinius? Labai retai, nes visų pirma, kūrinys turi būti gerai išjaustas, kad mane paveiktų visu šimtu procentų. Todėl, kai tik pasirodo knygos, o tiksliau istorijos, pasakojančios apie diagnozuotą vėžį, dažniausiai per daug negalvojant, aš jas greitai perskaitau. Viena iš tokių tapo debiutinis britų rašytojos Karen Raney romanas „Visi pasaulio vandenys“.

Pažvelgus į šios knygos viršelį, net negalėtum pagalvoti, kad čia bus kalbama apie labai rimtus dalykus. Taip, tai nebus pasroviui plaukianti meilės istorija. Priešingai, čia jus pasitiks prikaustantis pasakojimas apie paauglės mergaitės ir jos mamos santykius, kovą su netikėta pirmąja meile, šeimos paslaptis bei ištikusią tragediją. Visas romanas yra persmelktas išbandymų, pastangų nepalūžti ir neperžengti vienas kito ribų. Nepaprastai svarbūs čia tampa ir sentimentai, kurie sieja knygos veikėjus, nes kiekvienas jų stengiasi išsaugoti pačius gražiausius jausmus ir atsiminimus.

Kad ir kokia šilta ši istorija bebūtų, tačiau mano lūkesčių ir vilčių ji nepateisino tiek, kiek iš jos tikėjausi. Man tai buvo eilinis pasakojimas, kuris tarsi perpasakotas iš lūpų į lūpas ir praradęs savo išskirtinumą. Nepajutau ir iš pačių veikėjų tos kančios ir išgyvenimų, minčių ir pamąstymų, susijusių su liga. Todėl kūrinys pasirodė paviršutiniškas, neišpildytas, nes tiesiog pritrūko jausmo ir gyvumo, kad suvirpintų širdį ir priverstų nubraukti ašarą. Sutinku, kad pati istorija tikrai graži ir verta dėmesio, bet ieškantiems kažko gilesnio ir prasmingesnio, teks nusivilti, bandant surasti tai, kas pažertų emocijų pliūpsnį. Skaitydama vis bandžiau išteisinti šį kūrinį remdamasi tuo, kad autorė yra britė ir savo romane ji stengiasi išlaikyti santūrumą viską pateikdama labai subtiliai ir paprastai. Tikiu, kad tie, kurie skaitysite šią knygą, tikrai rasite širdžiai mielų ir malonių dalykų, o kūrinys bus vertas jūsų laiko ir dėmesio. Na, ir norintiems daugiau užuominų apie šią knygą, kviečiu susipažinti su trumpa jos anotacija.

Madi ir Evą sieja išskirtinis ryšys. Savo jaukiame pasaulyje jos ilgai gyveno tik dviese. Nors jas visada aplanko seneliai ir geriausios Madi bičiulės, o prieš kelerius metus kartu apsigyveno Evos draugas Robinas, jau daugybę kartų Madi ir Eva įsitikino, kad niekas, visiškai niekas negali atstoti mamą ir dukrą jungiančios gijos nei jos nutraukti. Net šešiolikmetei diagnozuotas vėžys. Kokį sprendimą priima Madi, paskatinta savo senelio? Ar jis gali sugriauti tvirtai sulipdytą jos šeimos gyvenimą?

Nors ši istorija manęs neįtikino ir nepasibeldė į giliausius širdies užkaborius, bet vis gi joje buvo ir gražių dalykų. Vienas iš tokių, tai jauno žmogaus branda, kuomet netikėtai į duris pasibeldžia sunki liga. Tuomet tiesiog privalai subręsti anksčiau laiko, sprendimus priimti jau kaip suaugęs asmuo. Nepaprastai gražiai pavaizduoti šeimos santykiai, kurie tarsi kiekvieną jos narį įpareigoja elgtis atsakingai priimant atitinkamus sprendimus sergančiojo labui. Tačiau labiausiai prikaustantis šio kūrinio aspektas yra tas, kad didžiausias dėmesys yra skiriamas mamos ir dukters ryšiui, kuris papasakotas iš kiekvienos jų perspektyvos. Užvertusi paskutinį šios knygos puslapį, pagalvojau, kad tikrai šis kūrinys yra tarsi vandenynas, kuriame visi trumpam susitinka, pabūna ir kelia bures tolimesnei gyvenimo kelionei. Tačiau visuomet lieka retorinis klausimas: ar burės išsiskleis ir bus galima keliauti toliau, ar taip ir liksi užplaukęs ant seklumos, praradęs tikėjimą ir viltį išplaukti nieko nedarant.

Todėl šią knygą norėčiau rekomenduoti jautrių istorijų mėgėjams, kuriems patinka romanai apie šeimas, kurios daro viską, kad išgyventų sunkumus. Tokių romanų tikrai nereikia bijoti, nes juose glūdinti neviltis dažnai linkusi skaitytojui padovanoti ir mažą krislelį juoko dozės. Tad labai tikiuosi, kad ši istorija jums patiks ir giliai įsišaknys jūsų širdyje ir mintyse. O man, kaip visada, kiekvienas perskaitytas kūrinys priverčia prisiminti kažką labai prasmingo, susijusio su pagrindine kūrinio tema. Šį kartą dalinuosi tokia mintimi, kuri kirbėjo viso kūrinio metu: „Gyvenimas susideda iš 10 procentų to, kas mums nutinka, ir 90 procentų to, kaip mes į tai reaguojame“.

Karen Raney „Visi pasaulio vandenys“. Vilnius: Baltos lankos, 2020, vert. Nida Norkūnienė. 

Apžvalgą parengė Jurgita Čepaitė, tinklaraščio Mamos Pelėdos Užrašai autorė. 

Užsisakyti naujienlaiškį

Pageidavimai / atsiliepimai

Rekvizitai

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Laisvės al. 57, LT-44305 Kaunas

Įmonės kodas: 290145360

El. p. info@kaunas.mvb.lt

Tel. (8 37) 22 63 22

© 2018 Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. Visos teisės saugomos

Svetainė atnaujinta 2020-11-27