Pažintį su Lauros Sintijos Černiauskaitės kūryba pradėjau universiteto pirmajame kurse. Iki tol vengdavau skaityti lietuvių autorių kūrybą, nes ji nuvildavo, tačiau perskaičiusi rašytojos pjesę „Liučė čiuožia“, likau sužavėta. Tad S. L. Černiauskaitės romanas „Šulinys“ ne išimtis. Tai vienuoliktoji autorės knyga. Romano pristatymo metu autorė atviravo, jog tai jos paskutinis romanas: ji nebenori rašyti išgalvotų siužetų.
Galbūt kai kuriems šio mažojo romano pavadinimas gali asocijuotis su prieš keletą metų įvykusiu įvykiu, tačiau ši knyga ne apie tai. Knygos pristatymo metu S. L. Černiauskaitė sakė, – šis romanas ne apie nusikaltimą, bet apie traumos įveikimą po nusikaltimo. Kaip žmogus geba atsitiesti po įvykio ir gyventi toliau.
Svarbu paminėti, kad romanas sudarytas iš keturių dalių, kuriose aprašomi skirtingi įvykiai, skyriuose nemaži laiko tarpai, jie skirti pačių skaitytojų apmąstymams, kaip galėjo klostyti veikėjų gyvenimai, tai, kas liko romano užkulisiuose. Pirmajame skyriuje pagrindinė veikėja Ena – dar maža mergaitė. Jai tenka suvokti, savo broliuko netektį. Ena turi išgyventi tėvų nesutarimus, kurie kilo dėl jos tėvo neištikimybės. Jis buvo susidėjęs su kaimelyje gyvenančia mokytoja Judita, kuri susilaukė nuo jo mergaitės, vardu Raselė, tačiau niekas nežinojo, kad ji yra jo dukra. Judita labai mylėjo Enos tėvą, ji negalėjo ištverti, kad negali būti su juo. Po vieno susitikimo su juo, grįžusi rado verkiančią Raselę, o ši niekaip nenurimo, šalia buvo šulinys. Judita negalėjo ištverti verksmo, ji buvo labai sutrikusi ir nuo visko pavargusi: ryžosi baisiam nusikaltimui. Įvykiui išaiškėjus visi buvo sukrėsti. Antrajame skyriuje vaizduojama jau suaugusi Ena. Tolesniuose skyriuose nusikaltimas prisimenamas, dar yra neaiškumų ir netikėtumų.
Kiekvienas iš mūsų norėtų pamiršti tai, kas bloga, paslėpti giliai savo šulinyje, tačiau jį atvėrus, visos paslaptys bus atskleistos.
Autorės romanas įtraukiantis, skaitydama jaučiuosi taip, lyg pati galėčiau stebėti veiksmą ir išgyventi veikėjų emocijas. Koncentruotai aprašo siužetą, L. S. Černiauskaitei nereikia keleto puslapių gamtovaizdžių aprašymams. Šis bruožas mane labiausiai žavi jos kūryboje.
Laura Sintija Černiauskaitė „Šulinys“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
Apžvalgą parengė VDU lietuvių filologijos ir leidybos kurso studentė Karolina Vyšniauskaitė