Šerloko Holmso gerbėjai, vienykimės!
Neslėpsiu, kad esu tikrų tikriausia klasikinių detektyvų gerbėja, tad sulaikiusi kvapą sekiau naujienas apie tai, jog Anthony Horowitz – vienas žymiausių šiuolaikinių britų rašytojų, išleidęs išties nemažai knygų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, taip pat kūręs „Midsomerio žmogžudysčių“ bei „Puaro“ serijas – gavo autentišką progą „prikelti“ genealųjį Beikerio gatvės 221 B namo gyventoją. Su juo susisiekę Arthuro Conano Doyle fondo atstovai suteikė jam visą įmanomą laisvę – nesikišo į kūrinio struktūrą, manierą bei siužeto vingius. Kviečiu jus įsitikinti, ar jie nesuklydo.
Rūko ir stingdančio šalčio kamuojamas 1980-ųjų lapkritis Londone. Į Šerloką Holmsą bei ištikimąjį jo palydovą daktarą Votsoną kreipiasi meno perpardavinėtojas ponas Karstersas – paini istorija apie iš praeities jį besivejantį nusikaltėlį, slaptus raštelius bei kylantį nerimą nuves detektyvus gerokai toliau, nei šie galėjo tikėtis. Į pagalbą tiriant nusikaltimą Holmsas pasikvies ne kartą jam talkinusią mažųjų valkatų (taip taip, mažų elgetaujančių vaikų, kurie už šilingą-kitą suras net labiausiai besislapstantį žmogų Londone) armiją, o jos naujasis narys Rosas (dar vienas našlaitis) netikėtai dings, sukeldamas daugiau klausimų nei atsakymų. Ieškodami mažojo padėjėjo, Holmsas su Votsonu nukeliaus į našlaičių prieglaudą, besirūpinančią šių pamestųjų sielų ganymu, tačiau Rosas pasirodys besąs ne iš kelmo spirtas – nepritapęs prie griežtos mokyklos tvarkos jis leidosi ieškoti savo sesers, tikėdamasis rasti saugesnę užuovėją bei darbo. Deja niekam nepavyks jo išgelbėti... Prieš kurį laiką Šerlokas Holmsas sulaukė voko su baltu šilko kaspinu jame. Tuomet jis neteikė jam pakankamai reikšmės, o paskui šio atsainumo teks labai gailėtis...
Paraleliai vystoma pono Karsterso šeimos istorija, kurioje ne tik šnipinėjimas bei praeities baimės, bet ir netikėtai mirusi motina, visus aplink nuodijimu įtarianti sesuo bei šeimos atstumta žmona, kurios praeityje taip pat liko klausimų bei nuoskaudų. Namai kupini paslapčių bei gyvenimo „dėl akių“.
Ar ši istorija jus įtrauks ir nepaleis iki paskutinio puslapio? Manau, kad taip. Tačiau, ar ši istorija gali lygiuotis su Conan Doyle kūryba? Man tai buvo panašu į situaciją, kai grupė Queen rado naują vokalistą, praėjus kuriam laikui nuo Freddie Mercury mirties – kad ir kaip puikiai bebūtų (o pastangų neįvertinti tikrai nederėtų), originalui prilygti neįmanoma. Tačiau garantuoju jums seno gero detektyvo dozę, tiesiog persmelktą Londono kvapų, aukštuomenės įtakos, įtampos beigi tikros draugystės. Kaip ten bebūtų, Šerloko Holmso gerbėjai, vienykimės!
Anthony Horowitz „Šilko rūmai“. Vilnius: Tyto alba, 2015, vert. Rasa Drazdauskienė
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.