Nori Kamiza – maža mergaitė, gyvenanti ramų ir beveik laimingą gyvenimą. Vieną dieną mama nuveš ją prie didžiulių namų vartų, prisakydama paklusti, neklausinėti, nesipriešinti, neatsikalbinėti ir negalvoti. Nuveš ir paliks. Netrukus paaiškės, kad didieji rūmai – Japonijos imperatoriaus giminaičių, garsios ir iškilios (jos !) giminės namai, kuriems Nori mama užtraukė gėdą, susilaukdama pavainikės su juodaodžiu amerikiečiu. Nuo tos dienos prasidės naujas Nori gyvenimas.
Močiutė laikys ją auksiniame narvelyje, neleisdama nė žingsnio lauke žengti ir taip atskirdama Nori nuo visuomenės ir kitų žmonių. Tarnaitės taikomos baliklio vonios, turinčios pakeisti jos odos spalvą bei nuolatinis auklėjimas smurtu už nepaklusnumą bei motinos nuodėmes. Nori išmoks paklusti, neklausinėti ir nereikalauti, tačiau vieną dieną į namus įžengs jos brolis – mamos sūnus iš pirmosios santuokos – būsimasis paveldėtojas ir didžioji močiutės viltis, kad pagaliau giminės gėda bus pamiršta.
Deja ji nenumanė, kad, nepaisant to, jog augo atskirai, brolis ir sesuo užmegs ypatingai nuoširdžius ryšius, be to Akira imsis mokyti sesę ne tik visko, ką turėtų mokėti jos metų mergaitė, bet ir smuikuoti, taip pat, naudodamasis savo padėtimi, uždraus visas bausmes bei siaubingas kančias sukeliančias vonias. Būdamas jaunas, pasaulio matęs jaunuolis, Akira bodisi visų su titulu jo laukiančių iššūkių: santuokos su nemylima, bet naudinga nuotaka, įsipareigojimų visuomenės akyse bei kankinančių papročių. Seno kirpimo močiutei maištavimas nėra priimtinas, tad bausdama Akirą už nepaklusnumą ir siekdama neprarasti galios, jis savo anūkę parduoda viešnamiui – neva tokios mamos dukra, nenusipelnė nieko daugiau.
Viešnamyje Nori suras draugių ir užtarėjų, tačiau atėjus reikiamam amžiui, merginos parduodamos jų nekaltybę įsigijusiam vyrui. Taip nutiks ir Nori, bet patekus į jo namus, mergaitės laukia tikrų tikriausias netikėtumas.
Jei skaitėte „Baltoji chrizantema“, „Malonumų rūmai“ ar kitas panašaus pobūdžio knygas, šioji tikrai verta Jūsų dėmesio. Net neabejoju, kad pergyvensite už jaunutę naivuolę Nori, lydėsite jos brolį per papročių ir tradicijų džiungles ir sulaikę kvapą kelsitės į Nori mamos vaikystę, dienoraščio, kurį ji paliko sūnui, kad šis ją suprastų, pagalba.
Asha Lemmie „Penkiasdešimt lietaus vardų“. Vilnius: Sofoklis, 2020, vert. Augustė Čebelytė-Matulevičienė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.