„Buvau bjauraus ūpo dėl oro ir dėl, kaip man atrodė, neteisingo skirtumo tarp to, ką turėjau, ir to, ko buvau vertas, bet vis tiek džiaugiausi grįžęs į Elkins Parką, džiaugiausi sėdįs sesers mašinoje, mėlynajame „Oldsmobile“ automobilyje iš vaikystės, kurį tėvas jai leido pasiimti, kai ji įsitaisė savo butą. Kadangi buvau penkiolikametis ir apskritai durnius, maniau, kad mane apėmęs namų jausmas susijęs su mašina ir tuo, kur ji stovi, užuot iki galo su dėkingumu priskyręs jį seseriai.“
Pirmiausia mano akis „užkliuvo“ už knygos viršelio – itin subtilus knygos dizainas, atliepiantis knygos turinį ir žvilgsnio galybę, neliko nepastebėtas. Antra – autorė. Ann Patchett mums jau puikiai pažįstama iš tokių knygų kaip „Bel Canto“ (nukėlė mus į Pietų Ameriką), „Nuostaba“ (Amazonės džiunglės) ar „Vieningieji“ (Pietų Kalifornija) šįkart kviečia mus akies krašteliu pro langą žvilgtelėti į iš pažiūros tobulos šeimos gyvenimą Filadelfijos priemiestyje vos Antrajam pasauliniam karui pasibaigus.
Danis ir Meivė augo nuostabaus grožio Olandų name, kurio buvę šeimininkai Vanhubekai turėjo apleisti namus kaip stovi – palikę didingų ir rūsčiai žvelgiančių giminaičių portretus ant sienų, indus ir net patalynę. Šį didingą, tačiau nesėkmingų šeimų likimų lydimą namą iš slaptų santaupų nupirko šeimos tėvas, norėdamas padaryti įspūdį savo žmonai. Žmonai, kurios jis niekad iki galo taip ir nepažino. Žmogus, viską sukūręs tik savo išminties dėka, negalės suvokti, kad žmonai nereikalingos tarnaitės ir didžiuliai rūmai. Jis tiesiog per daug mylės Olandų namą. Dabar gi brolis ir sesuo sėdi automobilyje priešais buvusius namus, ieškodami praeities kloduose priežasčių, kodėl atsitiko taip, kaip atsitiko.
Labai simboliškas šių dienų realijoms yra nepaprastojo Olandų namo likimas – palikti savo namus teko buvusiems namo savininkams Vanhubekams, o po kiek laiko ir Daniui su Meive. Sesuo imsis globoti brolį nelyg tikra motina – rūpinsis ne tik jo išsilavinimu, bet ir ateities perspektyvomis, siekdama atsiimti tai, ko ji, būdama mergaitė, gauti negalėjo. Jų gyvenimus lydėsiantys sutapimai, iš praeities išnyrantys šešėliai ir prisiminimai nebūtinai bus pirmyn vedantys, toli gražu ne kiekvienas jų gyvenimuose ryškų pėdsaką palikęs žmogus bus vertas atleidimo, tačiau galų gale, ties gyvenimo pabaiga, daugybė dalykų pasidaro beverčiai.
Puiki knyga apie šeimą, išdavystę ir atleidimą, laukimą ir išsipildymą, nes juk kitaip ir būti negali.
Ann Patchett „Olandų namas“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2021, vert. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Apžvalgą parengė kultūrinės veiklos vadybininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
