Diegas pradžia Diegas statytojas Diegas
mano vaikas Diegas mano sužadėtinis
Diegas dailininkas Diegas mano meilužis
Diegas „mano sutuoktinis“ Diegas
mano draugas Diegas mano motina
Diegas mano tėvas Diegas mano sūnus
Diegas = Aš = Diegas visata
Iš Fridos Kahlo dienoraščio
Diegas Rivera tikrai buvo nepaprasto talento tapytojas, savo epochos genijus, visų garbinamas ir šlovinamas, nepaisant drambloto savo stoto – tikrų tikriausias moterų magnetas, žavėdavęs kone kiekvieną sutiktąją, į istoriją įėjęs kaip didžioji Fridos Kahlo meilė...
Kas gi nežino legendinės dailininkės, pasidabinusios galvą gėlių vainiku ir ramiu žvilgsniu į mus žvelgiančios iš autoportreto. Smulkutė mergina ir didelė jos svajonė tapti gydytoja, jaunystės meilė ir avarija, pakeitusi jos gyvenimą. Begalinė drąsa tvirtai stovėti ant gležnų ir nuolat skaudančių kojų prieš savo dievuką Diegą Riverą, prašant įvertinti jos, pradedančios dailininkės, darbus ir visus nustebinsianti dramblio ir karvelio santuoka...
Apie Fridą Kahlo rašyta buvo ne kartą – jos ryški asmenybė ir talentas nepalieka abejingų, o sensacijų medžiotojai nepraleidžia progos kaskart naujai išnagrinėti jos meilės ryšius – net ištekėjusi už savo didžiosios gyvenimo meilės, ji nesiliovė ieškoti šilumos ir dėmesio, mat garbės ir šlovės išlepintas Diegas Rivera nebuvo nusiteikęs gyventi ramaus ir monogamiško gyvenimo – Frida jam buvo be galo reikalinga, tačiau ne kaip vaikų mama ar ištikima žmona (pats nevengdavo viešai įžeisti ir pažeminti Fridos), tačiau kaip lygiavertė partnerė, nuostabi dailininkė ir mūza. Jie ne kartą skyrėsi ir taikėsi, pykosi ir viešai aiškinosi santykius, o išdavystės palikdavo gilias žaizdas, galų gale nuvedusias prie skyrybų ir... dar vienos santuokos. Riveros niekad negyveno tipinio sutuoktinių gyvenimo, bet greičiausiai ir šedevrai iš nuobodulio nebūtų gimę.
Nepaisant visą gyvenimą lydėjusio skausmo, meilės paieškų, išdavysčių, netekčių ir kitokių negandų, Frida Kahlo net prikaustyta prie lovos sugebėjo atvykti į savo parodos atidarymą namie, ten, kur ir norėjo būti pripažinta labiausiai. Ji buvo gyvas įrodymas, kad gyvenimas gali būti plieno mėlynas, laužo raudonas, razetų geltonas, bet nieko nėra juodo... Puiki knyga, įkvėpsianti dar kartą peržvelgti šios puikios dailininkės darbus, nuotraukas ir įsitikinti, kad nieko nėra neįmanomo.
Claire Berest „Nieko nėra juodo: romanas apie Fridą Kahlo“. Vilnius: Alma littera, 2021, vert. Erika Sabaliauskaitė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.