Mes su ja buvome Snieguolė ir Rožytė: teisinga, tyli, santūri, savimi ir namais patenkinta, kažką niūniuojanti Julija, o aš – visiška jos priešingybė: besiveržianti į laisvę, tamsi, tiesmuka, lekianti kartu su vėju, „besiplūstanti“.“
Augusta ir Julija Houp – niekuo iš kitų neišsiskiriančios šeimos dvynukės: auklėtos vienodai „teisingai“, tačiau jau augant išryškėjo didžiuliai jų skirtumai. Julija troško ramybės – ji niekad nesiverš išvykti iš namų, dirbs vietiniame darželyje ir kurs šeimą pagal tobulą modelį. Augusta gi krims sudėtingiausias užsienio kalbas, skaitys eilėraščius apie mirtį ir trokš pabėgti iš namų čigonų vežimu.
Kai Augusta būdama dar vaikas perskaitys apie Burundį, ji nesiliaudama visiems pasakos faktus apie šią šalį, o paklausta, kam jai tai, atsakys, kad kažkada šie faktai jai tikrai bus reikalingi. Tuo tarpu kitame pasaulio krašte, prie Tanganikos ežero, Augustos bendraamžis Parfė ir jo gausi šeima su nekantrumu stebėjo naujojo prezidento rinkimus ir laukė, kad naujasis tūkstantmetis jų šaliai atneštų ramybės ir stabilumo.
Parfė šeima negyvens ilgai ir laimingai – dėl naujojo režimo jis praras kone visus mylimiausius žmones ir likimas jį, vienišą, palaužtą ir kaltės kamuojamą, nukels į išsvajotąją Ispaniją, kur šis taps pripažintu dailininku ir sutiks savo laimę.
Augustos gyvenime irgi bus visko – giliai saugomų paslapčių, šeimos tragedijų ir vienišumo, savęs paieškų ir meilės, kurią ji ras vyro, gyvenančio autobuse, akyse.
Įtraukianti istorija iš dviejų pasaulio kraštų – karo neramumų krečiamo Burundžio ir idiliško Anglijos priemiesčio. Pavyzdine laikomos šeimos skeletai spintoje ir našlaičiu tapusio jauno vyro bandymas lipdyti savo gyvenimą iš mažiausių gabalėlių. Rekomenduoju!
Joanna Glen „Kita Augustos Houp pusė“. Vilnius: BALTO, 2020, vert. Eglė Podčašinskienė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.