„Netrukus patekės saulė ir prasidės nauja diena. Reikės kai kam paskambinti ir pasirūpinti formalumais, bet dabar ji vis dar buvo ištikta šoko, todėl sėdėjo apšviesta nykios prietaisų skydelio šviesos ir svarstė, kaip tvarkinga jos santuoka baigėsi tokia įspūdinga katastrofa.“
Kristė-Lina ir Stivenas atrodė ideali pora: ji – paauglystėje nuo motinos alkoholikės pabėgusi tvirta jauna moteris, knygų redaktorė, jis – populiarus detektyvų rašytojas, subtiliai apšlifavęs ne visai tinkamus žmonos bruožus, apsistatęs prabangiais namais ir automobiliais, dievino dėmesį ir visas žvaigždės gyvenimo subtilybes.
Netikėtai prie savo namų slenksčio sulaukusi policijos pareigūnų, Kristė-Lina sužino apie įvykusią avariją, kurios metu žuvo jos vyras. Priversta atpažinti kūną, ji netikėtai sužino, kad Stivenas važiavo ne vienas – greta jo rastos pusnuogės blondinės nuotraukos netrukus pasiekia spaudą ir žurnalistai ima tykoti naivios sutuoktinės, bandydami iškvosti pikantiškų jų nevykusios santuokos detalių. Bandydama išsaugoti paskutinius orumo likučius, Kristė-Lina išsiruošia nežinoma kryptimi ir netikėtai atsiduria Svitvoteryje – mažame miestelyje, kuriame netikėtai ras viską, ko ieškojo. Niekada neturėjusi draugų ir nesupratusi draugystės reikšmės (nuolatinis kraustymasis dėl nesumokėtos nuomos ir mamos įkalinimas padėjo užsiauginti storą odą ir visus aplinkinius laikyti nuo savęs saugiu ištiestos rankos atstumu), čia ji randa jaukų visiškų savo priešingybių, tačiau, kaip pasirodys, puikių draugių glėbį, įsigyja knygyną ir naujus namus.
Netikėtai į jos ramų gyvenimą įsiveržia buvęs vyro kambariokas ir aršus konkurentas Veidas. Pabėgęs nuo žurnalistikos, jis taip ieško ramybės ir įkvėpimo trobelėje ant ežero kranto kurdamas savo gyvenimo romaną. Jis taip pat atskleis Stiveno tamsiąją pusę, nes geriausi draugai priešais šiaip sau netampa.
Kristės-Linos lauks dar ne viena smūgis – kelionės į Ridlsvilį, kur ji ieškos paslaptingosios, su jos vyru žuvusios, moters giminių, daugybė klausimų, atsakymų ir savęs paieškų. Susitikimas su aibę metų nematyta motina ir savos laimės paieškos būdais, kuriems ji visad sakė „NIEKADA“.
Lengvas savaitgalio romanas, kuriam itin tinka kliše jau tapęs posakis – niekada nesakyk niekada. Visas išorinis blizgesys dažniausiai slepia labai tamsias paslaptis ir vidinius demonus. Apie tai ir ši knyga.
Barbara Davis „Kai ateis niekada“. Vilnius: BALTO, 2020, vert. Gabrielė Virbickienė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
