2016 m. spalio 27 d. 17.30 val. maloniai kviečiame į Kęstučio Navako naujausio romano „Vyno kopija“ pristatymą Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18. Tel. 220461
Ar norėtumėte pamatyti, kaip romano puslapiai virsta spektaklio scena? Kauno kamerinio teatro aktorius Vytautas Gasiliūnas jau ruošia Jums siurprizą! Jūsų taip pat laukia gurmaniška literatūrinė vakarienė ir vinilinių plokštelių diskoteka iš paties K. Navako asmeninės kolekcijos!
Knyga nominuota Metų knygos rinkimuose. Renginys nemokamas.
Daugiau apie renginį čia.
Romano ištrauka:
„Gyveno netoli, virš Centrinio knygyno. Man nepatinka, kai kas nors taip netoli gyvena ir tuo artumu paneigia pačią pasaulio kaip valios ir vaizdinio idėją. Užėjome į knygyną, paglostėme vietinių demiurgų knygas, nes jas įmanoma tik glostyti, skaityti kenksminga, ir pakilome pas ją. Visokio pigaus šlamšto prigrūstas jos butas buvo panašus į ką tik išardytą sieninį laikrodį: žvilga, bet netiksi. Todėl ir aš netiksėjau, tylėjau. Ilgai. Tiek ilgai yra tylėjęs tik Charlesas Bronsonas filmo The Mechanic pradžioje: šešiolika minučių ir trylika sekundžių. Po to pasakė: Yes.
Visą tą laiką jis ten gaminosi kažkokius sprogmenis, tame filme, o aš pas merginą apžiūrinėjau batus prie durų, paltus ant kabyklos, pamestą nagų dildę ant kilimo ir prerafaelitų reprodukcijas ant sienų, nuo vienos net nušluosčiau mažiausiai keturias dulkes. Mergina kalbėjo, daug, per daug. Apie savo gyvenimą, darbą, pomėgius, tik aš ne darbdavys, ne psichoterapeutas, ir apskritai – kalbėdama ji tampa keistai panaši į zulusų pašautą baltąjį raganosį: labai retas, bet tuoj pat nusibaigs. Matyt, buvo labai vieniša, o su tokia tik įsitrauk į pokalbį ir tau šakės. Tad tylėjau ir gaminausi sprogmenis. Dėl viso pikto.
Man patiko, kad ji panaši ne tik į raganosį, bet ir į paskendusią Ofeliją, tik paskenduolės paprastai kalba daug mažiau. Reikėjo ją užčiaupti arba paskandinti nebeištraukiamai.“
2016. Navakas „Vyno kopija“. Vilnius: Tyto alba, 2016. P. 28
