Žydų gimnazija dėstomąja lietuvių kalba
Dviejų aukštų namas, pastatytas 1865 metais pagal architekto Simono Gorskio projektą, – Kauno gubernijos administracinių įstaigų pavyzdys. Jį pastatė pirmosios gildijos pirklys Mauša Hausmanas, nuo 1864 metų valdęs visą kampinį Laisvės alėjos ir Maironio gatvės sklypą. Namą išsinuomojo Teismas, Kontrolės rūmai bei Pašto ir telegrafo kontora. Vėliau, šioms įstaigoms išsikėlus į kitus, naujus namus, pastato antrajame aukšte įsikūrė taikos teisėjai, o pirmajame – iš Balstogės kilusio žydo Maksimo Sokolovskio spaustuvė, kuri pirmoji gavo leidimą spausdinti lietuviškas gramatikas (ji šiame name veikė iki pat 1940 metų).
To paties sklypo kieme valdos savininkas Hausmanas tais pačiais 1865 metais pagal to paties architekto Gorskio projektą pasistatė didelius, puošnius maldos namus su smailiaarkiais langais. Vadinamoji Hausmano sinagoga sovietiniais metais buvo nugriauta, o ant jos pamatų iškilo Kauno regioninio valstybės archyvo pastatas (Maironio g. 28b).
Valdos savininkai keitėsi: 1877 metais namą nusipirko Natanas Natansonas, o nuo 1912 metų sklypas priklausė Isakui ir Beilei Freibergams. 1918 metais namo antrojo aukšto patalpas išsinuomojo privati lenkų gimnazija (būsimoji Adomo Mickevičiaus), kuri 1929 metais pasistatė savo rūmus Miško gatvės ir Vytauto prospekto sankirtoje. Išsikėlus lenkų gimnazijai, patalpas užėmė III valstybinė gimnazija. 1935 metais čia įsikūrė vienintelė Lietuvoje žydų gimnazija, kurioje visi dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba. 1933–1934 mokslo metais žydų švietimo draugijos „Mokslas ir auklėjimas“ įsteigta gimnazija iš pradžių glaudėsi nuomojamose patalpose senamiestyje. Jos direktoriumi buvo paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) italų kalbos ir literatūros dėstytojas dr. Dovydas Viktoras Michelis.
Dovydas V. Michelis (1902–?) gimė Kaune, studijavo Paduvos universitete, ten įgijo daktaro laipsnį. Nuo 1930 metų dėstė italų filologiją VDU, į lietuvių kalbą vertė italų literatūrą (įskaitant Dantės „Pragarą“ kartu su Jurgiu Talmantu). Pražuvo Kauno gete.
Gimnazija užėmė aštuonis naujųjų patalpų kambarius, iš kurių vienas buvo naudojamas kaip gimnastikos salė. Klasės buvo skirstomos į realines ir humanitarines. Prie gimnazijos veikė ir pradžios mokykla.
Tarpukariu namas priklausė Samuilo Freibergo ir jo sūnėno Moisėjaus Feigelovičiaus šeimoms. Vyresnieji Freibergai mirė prieš Antrąjį pasaulinį karą, trys jų vaikai žuvo per Holokaustą. Feigelovičių šeima su trimis vaikais – Levu, Aaronu ir Bela buvo ištremta į Sibirą, ten šeimos tėvas mirė.