Krauna...

Žydų bendruomeniniai vaikų namai

Naujo pastato vaikų namams prireikė po to, kai 1930 metais sudegė buvusios pirties pastatas Pilies gatvėje, kuriame iki tol veikė 1920 metais įsteigti Žydų bendruomeniniai vaikų namai. Senajame pastate, be kūdikių ir mažų vaikų prieglaudos, buvo pradžios mokykla, skaitykla ir amatų dirbtuvės.

Naujieji vaikų namai buvo pastatyti 1931–1932 metais pagal jau turėtą vokiečių architekto Horšfildo projektą, kurį Kaunui pritaikė inžinierius Boruchas Klingas. Keturių aukštų funkcionalistiniame pastate su visais patogumais galėjo įsikurti 120 vaikų prieglauda, ambulatorija ir Montesori vaikų darželis. Kiemo fasade trečiajame aukšte buvo padarytas ištisinis balkonas: tą aukštą užėmė vien lopšelis, ir balkone būdavo statomos kūdikių lovelės. Pastatas atitrauktas nuo gatvės, priešais jį turėjo būti aikštelė ir sodas.

Vaikų namai veikė ir per pirmąją sovietų okupaciją. Holokaustą išgyvenę buvę vaikų namų auklėtiniai prisimena, kad juos supo nepaprastai gera priežiūra ir auklėtojų meilė, mini ir vaikų namų direktorę Liubą Solominą, taip pat vaikų vasaros stovyklą Lampėdžiuose ir baisųjį 1941 metų birželį, kai daugiau kaip 80 kūdikių ir mažų vaikų buvo nužudyti kartu su auklėtoja.

Po karo buvę labai reikalingi vaikams, netekusiems tėvų per Holokaustą, 1948 metais visi žydų vaikų namai buvo sovietų uždaryti. Vis dėlto pastatas ir po to buvo skirtas vaikams – čia veikė vaikų infekcinė ligoninė.

Garso įrašas

Vietovės panorama

Vietovės Žemėlapis