Krauna...

Vilijampolės ješiva

Visoje Europoje garsi aukštesnioji religinė mokykla – ješiva – Vilijampolės, arba Slabados (Slabodkės), priemiestyje veikė nuo 1882 metų, o jos istorija yra susijusi su tokiais iškiliais judaizmo asmenybių vardais kaip rabinas Natanas Cvi Finkelis (1849–1927), rabinas Icchakas Elchananas Spektoris (1817–1896) ir rabinas Izraelis Salanteris (1810–1883). Pastarasis buvo ješivoje dėstytos judaizmo krypties Musar („Moralė“) pradininkas, todėl ši mokykla buvo pavadinta jo (ir kartu visos Izraelio tautos) vardu – „Kneset-Israel“ („Izraelio susirinkimas“). Pasakojama, kad ješiva buvo įsteigta net paties Salanterio 1849 metais. Spektorius su savo mokiniais susirinkdavo kitame Kauno priemiestyje – Aleksote, – taip jis atsiskyrė ir įsteigė savo mokyklą „Kneset beit Ickach“. Ilgametis dvasinis vadovas rabinas Natanas Cvi Finkelis, laikomas tikruoju ješivos įkūrėju ir vadintas „Alter“ („Vyresnysis“), tarpukariu sumanė su grupe studentų nuvykti į Palestiną ir ten įkurti antrąją Slabados ješivą.

Tarpukariu ješivai vadovavo garsūs rabinai Mošė Morducha Epšteinas (1866–1933), Beras Hiršas Heleris (Heller, 1862–1935) ir Avrahamas Grodzinskis (1883–1944). Epšteinas ir Heleris išvyko į Palestiną kartu su savo mokytoju Finkeliu. Grodzinskis, savo pamokslais kėlęs religingų Kauno žydų dvasią per sovietų ir nacių okupacijas, buvo nužudytas 1944 metais, likviduojant Kauno getą.

Ilgą laiką Vilijampolės ješiva veikė sename mediniame name (jis neišliko) – beit midraše, tuometinės Ješiboto (dabar Kernavės) ir Vežėjų gatvių kampe, kol 1934 metais pagal inžinieriaus Leono Rito projektą buvo pradėta statyti naują pastatą. Modernistinės architektūros namas turi kuklų, piliastrais padalintą gatvės fasadą su įgilintu, laiptais pasiekiamu pagrindiniu įėjimu, papuoštu lengvomis, minimalistinėmis kolonomis. Kiemo fasadas įrėmintas įspūdingais suapvalintais bokštais su stiklo blokeliais įstiklintų laiptinių langų vertikalėmis.

Deja, iki pirmosios okupacijos naujosios ješivos įrengti nespėta ir mokslai joje taip ir neprasidėjo: 1940 metais atėjusi sovietų valdžia pastatą nacionalizavo ir jame įrengė siuvimo fabriką. Virš karnizo sovietiniais metais buvo pristatytas ketvirtasis aukštas. Šiandien pastatas privatizuotas.

Senoji ješiva, tikriausiai girdėjusi paties rabino Salanterio mokymą ir sionistinį himną „Hatikva“ („Viltis“), geto policijos duotą priesaiką ir Mišelio Hofmeklerio vadovauto geto orkestro (jam buvo duotas šis vardas – „Hatikva“) muziką, neišliko.

Garso įrašas

Vietovės panorama

Vietovės Žemėlapis