„Yra toks vyras, kuris išeina nusipirkti degtukų ir niekados nebegrįžta.
Yra toks vyras, kuris, būdamas nelegalas ir norėdamas sustabdyti laivą apžiūrinėjančius karabinierius, vieną po kito išmėtė per bortą į jūrą visus savo vaikus.“
Jos gyvenime buvo tėtis, kuris tam tikrą valandą pakildavo nuo sofos ir išeidavo iš namų, užleisdamas vietą mamos meilužiui. Jis laukė sūnaus, bet vietoj to gavo tris dukras – viena jų neišgyvens, bet tai nesvarbu. Paklaustas, ar turi vaikų, jis atsakys – ne, tik dvi dukras.
Jos gyvenime buvo Andrė – vyras, lankydavęs jos mamą. Jei tėvas grįždavo namo anksčiau, šiam pasirodžius tarpduryje jie paspausdavo vienas kitam ranką. Jiems pasisekė su Andrė.
Jos gyvenime buvo sutuoktinis – ne itin ištikimas, turbūt ir ne visai laimingas. Apie santuoką tėvams jie nepraneš, nes tai buvo netikėta meilė. Bus etapas, kai jos vyras norės ją užmušti, bet tai nesvarbu, nes tuomet ji raudos dėl kito.
Jos gyvenime buvo senelio brolis. Jis elgėsi nederamai, kiti tai matė, bet juk ji pati kalta, ta mažoji ištvirkėlė.
Jos gyvenime buvo sužadėtinių – daugiau ar mažiau meilės jai skyrusių, planus jaukusių, palikusių, grįžusių ir nuolat laukusių.
Jos gyvenime buvo meilužių – dėl vieno jų ji verkė dvejus metus, gydytoja uždraudė nešioti kontaktinius lęšius, nes ašarų nebeliko. Kaip įmanoma ta pačia burna tarti aš tave myliu, paskui aš tavęs nemyliu?
Jos gyvenime buvo vaikų – gimusių ir prarastų. Nesvarbu kiek vaikų turėtų moteris, to, kurio nėra, vis tiek trūksta.
Jos gyvenime buvo daugybė vyrų – jie ją suformavo, užaugino ir lydėjo visą gyvenimą. Kuris jų buvo tikras, o kuris tik kuriamo romano dalis – sunku atskirti. Šiame romane nieko nėra tikslaus – siužetas klaidinančiai vedžios jus nuo tėčio prie senelio, nuo senelio prie meilužio, nuo meilužio prie psichoanalitiko, nuo psichoanalitiko prie vaikų ir taip ratu ratu. Herojės rašomas romanas bus apie vyrus ir meilę jiems. Kelionė nuo pirmo iki paskutinio pasimatymo. Klaidinanti, skaudi, kantri, ieškanti kelionė link to vienintelio. Vienintelio vyro.
Camille Laurens „Tame glėbyje“. Vilnius: Alma littera, 2003, vert. Janina Brunzienė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.