Kosmopolitė, ekstremali linoraižinio fanatikė, daugiasluoksnė ir ryški asmenybė, nuolatos in flux. Tokia ir dar daugiau yra spalvotos grafikos pradininkė Lietuvoje Aistė Ramūnaitė.
Ilgą laiką gyvenusi ir kūrusi Didžiojoje Britanijoje, tapusi tikrąja „East London Printmakers“ grafikų studijos nare, savo grafikos darbų parodas surengusi prestižinėse Londono meno galerijose ir muziejuose, prieš beveik dešimt metų sugrįžo į Kauną, į Žaliakalnį, kur aktyviai įsiliejo į Lietuvos meno pasaulį, toliau kuria. Ir atveria naują kūrybos puslapį – 2023 m. sausio 4–31 dienomis Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus parodinėje salėje Aistė Ramūnaitė pristato debiutinę tapybos ir keramikinių kaukučių parodą „Metafizinė Tapyba. Žaliakalnis stiklo spintoje ir dar Kai Kas“. Jų ekspoziciją lydi jaunosios menininkės Mildos Bangardavičiūtės filosofiniai komentarai, atveriantys vaizdo ir žodžio įtampas. Taip tarp Aistės Ramūnaitės darbų neatsitiktinai kuriamas dialogas su Mildos Bangardavičiūtės tekstais, atveriančiais reikšmes, o galbūt kuriančiais jas naujai?
Grafiška tapyba
Grafikė nuolat eksperimentuoja, domisi naujomis lino raižinio formomis ir transformacijomis, yra sukūrusi savo autorinę techniką. Būdama linoraižinio technikos profesionalė, Aistė Ramūnaitė parodoje „Metafizinė Tapyba. Žaliakalnis stiklo spintoje ir dar Kai Kas“ pristato tapybos darbus ir keramikinius kaukučius.
„Man artimiausi ir prie širdies esantys – tai neoekspresionizmo, mistinio siurrealizmo stiliai. Ar tai būtų ofortai, lino graviūros, tapybos darbai – aš visada eksperimentuoju, nardydama tarp kelių dimensijų. Dažnai mano grafikos presas tampa dideliu „teptuku“, kada spausdinu ir tapau ant drobės. Pats meno kūrinys tiek grafikoje, tiek tapyboje susideda iš daugelio sluoksnių, taigi, tampa ilgu kūrybos procesu. Paskutiniu metu savo sunkiuosius grafikos sluoksnius palieku tapybai, tuo metu lyg ir išlaisvinu grafikos atspaudus, suteikdama jiems elegancijos ir grakštumo“, – atvirauja Aistė Ramūnaitė, kurios grafika yra itin tapybiška, o tapyba – grafiška. Kiekviena menininkės personalinė paroda – kupina ypatingos magijos, su niekuo nesupainiojamos nuotaikos ir emocijų, kurias autorė kviečia žiūrovą išgyventi, patirti. Mįslingos abstrakcijos tiesiog ekspresyviai ir spontaniškai žadina žiūrovo vaizduotę.
Gyvenimiškos akimirkos, pasivaikščiojimai žiemą po Kauno Žaliakalnį, stebėjimas, kaip teka vanduo, tampa akstinu grafikei Aistei Ramūnaitei paveikslo drobėje užfiksuoti vidinio pasaulio paslaptis. Menininkė kaskart žaidžia ne tik su spalvomis, formomis, bet ir emocijomis, ir minties erdviškumu. Parodą „Metafizinė Tapyba. Žaliakalnis stiklo spintoje ir dar Kai Kas“ galima traktuoti kaip grafikės konstruojamą pasaulį, kuriame pilna magijos, į kurį žvelgiama tarsi pro stiklo spintą, kai egzistuoja jokiomis ribomis neatskiriama erdvė ir šiapus, ir anapus. Atrodytų, kad viskas magiška ir persmelkta metafizika, daiktiškumu, bet grafikė Aistė Ramūnaitė žiūrovui parodo, kad viskas – realu. Tereikia kurti dialogą ne tik vaizdais, bet ir žodžiais.
Vaizdo ir teksto dialogas
Kupiną fantazijos grafikės Aistės Ramūnaitės parodą „Metafizinė Tapyba. Žaliakalnis stiklo spintoje ir dar Kai Kas“ lydi inspiruoti jaunosios menininkės Mildos Bangardavičiūtės filosofiniai komentarai: koliažiniai, eksperimentiniai, eklektiški. Tai neatsitiktinis dviejų kūrėjų dialogas. Grafikė – buvusi Mildos Bangardavičiūtės mokytoja, įkvėpusi jos pasaulėžiūrą, kuriai, kaip pati mokinė teigia, įsipareigojo negrįžtamai. „Aistės Ramūnaitės kūryba žiūrovą (tiksliau – patyrėją) nukrato intuicija – instinktyviu, nelengvai reflektuojamu susitapatinimu. Tai daugybės santykių tarp spalvų, siužetų ir kitų veikėjų įvedimas, jokiais būdais neišskiriant kažkurių jų kaip protagonistų, o kažkurių – kaip viso labo epizodinių. Priešingai – tik pakylėjant juos į dinamiškumą, jie prakalba universalia būsena“, – apie santykį su Aistės Ramūnaitės kūryba tapybos parodoje kalba Milda Bangardavičiūtė.
Iš pirmo žvilgsnio „tradicinę“ tapybos parodą čia nuolatos įprasmina ir komentuoja tekstų, paprastai lydinčių meną, perteklius. Manifestai, analizės, anotacijos arba tiesiog – žodis Vakarų kultūroje visada lydėjo meno kūrinį kaip neva vienintelis pajėgus jį paaiškinti bei tuo pateisinti jo egzistavimą. Tačiau pats vaizdas neprivalo tarnauti žodiniam jo iššifravimui: jis pats „šneka“ ne tik jutimine, bet ir logine kalba. Analizuodamos vaizdo ir žodžio įtampą, abi menininkės siekia jų dialogo. Šiuo atveju tarytum steigiama paroda apie parodą, o joje skamba klausimas: „Ar egzistuoja metafizinė meno plotmė (ir dar Kai kas), kuri yra nepriklausoma nuo bet kokių kategorijų?“. Į loginį Mildos Bangardavičiūtės klausimą atsako Aistės Ramūnaitės estetika.
Grafikės Aistės Ramūnaitės parodos „Metafizinė Tapyba. Žaliakalnis stiklo spintoje ir dar Kai Kas“ tapybos darbai ir keramika su jaunosios menininkės Mildos Bangardavičiūtės filosofiniais komentarais yra neatsiejami nuo vienas kito, siekiantys drauge kurti vaizdo ir žodžio vienovę. Parodos lankytojas kviečiamas bendrą ekspoziciją patirti, visų pirma, atsiduodamas juslėms, o ne puldamas galvoti, „ką visa tai reiškia?“.
Apie Aistę Ramūnaitę
Grafikė Aistė Ramūnaitė (g. 1957) – tai spalvotos grafikos pradininkė Lietuvoje. 1982 metais baigė grafikos studijas Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Didžiosios Britanijos tikroji „East London Printmakers“ grafikų studijos narė. Nuo 1983 metų dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Ilgą laiką grafikė kūrė Didžiojoje Britanijoje. Dėstė Italijos ir Didžiosios Britanijos grafikos dirbtuvėse. Per savo karjerą Aistė Ramūnaitė surengė ne vieną parodą Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, galerijoje „Meno parkas“, „Parko galerijoje“, Kaune, Giedrės Bartelt galerijoje, Berlyne, prestižinėse Londono meno galerijose – „Bankside Gallery“, „Smoke House Gallery“, „Blue Door Gallery“, „Print Room Gallery“, „Pushkin House Gallery“, taip pat „Victoria & Albert Childhood“ muziejuje, „Ostrakon Gallery“ Italijoje. Parodinę veiklą tęsia – rengia personalines parodas, taip pat aktyviai dalyvauja pleneruose, grupinėse parodose, bienalėse iki šiol. Aistei Ramūnaitei svarbu grafikos ir tapybos ryšys, kai tapyba gali būti grafiška, o grafika – tapybiška. Šiuo metu grafikė dirba savo studijoje ir dėsto grafiką Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje, yra mokytoja ekspertė.
Aistė Ramūnaitė yra pelniusi ne vieną reikšmingą ir garbingą apdovanojimą: LR kultūros ministerijos aukščiausio laipsnio valstybinė stipendiją, Atviros Lietuvos fondo stipendiją, Švedijoje „Biennale Baltisk Graphic“ apdovanota pirmo laipsnio diplomu už geriausius metų grafikos kūrinius ir kita.
Grafikės darbai yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (Kaunas), Šiuolaikinio meno centro (Vilnius), MO muziejaus (Vilnius), Alberto ir Viktorijos muziejaus (Londonas) ir kitose privačiose kolekcijose Lietuvoje, JAV, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18) grafikės Aistės Ramūnaitės debiutinė tapybos paroda „Metafizinė Tapyba. Žaliakalnis stiklo spintoje ir dar Kai Kas“ drauge su Mildos Bangardavičiūtės filosofiniais komentarais veiks iki 2023 m. sausio 31 d.
Tekstą parengė meno kritikas Astijus Krauleidis-Vermontas
