Birželio 5 – rugpjūčio 4 d. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinyje, Vaidoto g. 115, veiks Adolio Jono Krištopaičio tapybos darbų paroda „Jie mums rašė: XX a. lietuvių autorių portretai“. Parodos kuratorė menotyrininkė, dailininko anūkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė.
Parodos atidarymas birželio 7 d. 18 val. dalyvaus dailininko anūkė menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė.
Kur dar be Rašytojų sąjungos ar Kultūros instituto šią vasarą galima sutikti tiek daug rašytojų, poetų, žurnalistų ar filosofų? Pasirodo, parodoje „Jie mums rašė: XX a. lietuvių autorių portretai“, kurioje pirmą kartą atrinkti Lietuvos kultūros asmenybių portretai iš neeilinio portretisto Adolio Jono Krištopaičio (1925–2000) kolekcijos. Dauguma rašiusiųjų buvo menininko pažįstami ar net draugai, kai kurie sutikti bendruose renginiuose, stovyklose ar kelionėse. Išskirtinės asmenybės – rašytojai, žurnalistai, filosofai, istorikai, menotyrininkai ar rašantieji dvasininkai – dailininko buvo pamatyti ir užfiksuoti taip pat išskirtiniais būdais: rimtai ir draugiškai sarkastiškai, metaforiškai ir realistiškai, ryškinant asmenybinius ypatumus ar pristatant kūrėją kaip savo nuveiktų darbų ženklą... Icchokas Meras ir Vytautas Bložė, Jonas Mekas, Jurgis Gimberis ar Marcelijus Martinaitis, Arvydas Šliogeris, Osvaldas Daugelis ir Ričardas Mikutavičius... Tai tik dalis autorių iš XX a. Lietuvos kultūros žiedo, kurių portretai kurti nuo 1963 iki 2000 m. Daugumos jų nebėra gyvųjų tarpe – juo įdomiau vėl išvysti jų meninius atvaizdus įsimintinuose paveiksluose ir pavartyti jų knygas, saugomas bibliotekoje.
Žinomas Kauno tapytojas Adolis Jonas Krištopaitis, išeivis iš Žiemgalos krašto (gimė 1925-06-11 Balanėliuose, Pakruojo raj.), perėjęs II pasaulinio karo frontą, 1948–1951 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute monumentaliąją tapybą. 1951–1977 m. padirbėjęs įvairiose Kauno įstaigose dailininku apipavidalintoju, 1960 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą (LDS), vėliau rinktas į LDS ir LTSR Dailės fondo valdybas, 1963–1970 m. buvo LDS Kauno skyriaus tapybos sekcijos pirmininkas. Nuo 1978 m. iki gyvenimo pabaigos dirbo tapybos restauratoriumi Kauno valstybiniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Keliavo ir dalyvavo kūrybinėse stovyklose Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Italijoje, Suomijoje, Armėnijoje. Surengė 28 personalines parodas, dalyvavo daugiau nei 200 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje. 1968 m. tarptautiniame Belovežo plenero Lenkijoje laimėjo aukso medalį.
Greta molbertinės tapybos sėkmingai dirbo sieninės tapybos, taikomosios bei pramoninės grafikos srityse, yra apipavidalinęs apie 15 knygų ir katalogų, sukūręs iliustracijų žurnalams bei laikraščiams, plakatų, logotipų, ekslibrių. Kūrybinio kelio pradžioje kūrė realistine, impresionistine ir ekspresionistine maniera. Po 1968 m. palinko į modernią, konstruktyvią išraišką. Dailininkui beveik vieninteliam XX a. 8–9-ojo dešimtmečio lietuvių dailėje būdinga vaizdo poetinimo tendencija, poetinės interpretacijos metodas. Dailininkas plėtojo peizažų, marinų, teminių bei abstrakčių kompozicijų žanrus, iki mirties itin savitai ir produktyviai dirbo portreto srityje. Jo kūrinių yra įsigiję nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Parodą aplankyti kviečiame bibliotekos darbo metu: I–V – 10–19, VI – 9–15 (birželio 1 – rugpjūčio 31 d.: I–V – 10–19).
Tel. (8 37) 34 62 98.
