Kauno piliakalnių audiogidas

2018-06-25

Knygos „Be penkių pasaulio pradžia. Tekstai malonumui sužadinti“ apžvalga

martynenko apžvalga

Marius Povilas Elijas Martynenko, žmogus turintis daug vardų ir dar daugiau išbandytų profesijų, viešėjęs mūsų bibliotekoje bei pristatęs čia savo knygą „Be penkių pasaulio pradžia. Tekstai malonumui sužadinti“, pavadino save pakeleiviu. Aš kiek patikslinčiau: ne eilinis pakeleivis – forma ir turiniu visiškai ne šio laiko žmogus, atkeliavęs iš praeities arba ateities, arba iš tada, kai laiko dar nebuvo, prieš pasaulio pradžią.

2018-05-29

Knygos „Pietinia kronikas“ apžvalga

pietinia kronikas apžvalgai

„Pietinia kronikas“ yra pirmasis Rimanto Kmitos romanas ir pirmasis toks romanas Lietuvoje – parašytas ne bendrine kalba, o Šiaulių krašto šnekta. Knygoje aprašytas 90-ųjų gyvenimas, preciziškai ir gyvai perteikta tuometinė subkultūra, pažįstama ne tik šiauliečiams, tačiau ir visiems tą laiką išgyvenusiems lietuviams.

2018-01-12

Pjesių knygos „Aš tave užmiršau“ apžvalga

as tave uzmirsau su Agne

Jei nedirbame teatre ir jei nesame moksleiviai, kuriems egzistuoja privalomai skaitoma literatūra, turbūt nedažnai skaitome pjeses. Gal net nesigiliname, kas tos pjesės, nes „tai yra kažkas, kas tikrai ne man“. Arba dar mokykloje „atskaitėme, atsikankinome, tad ačiū, man geriau romanas“. Arba galvojam, kad pjesės – tai spektakliai, kuriuos reikia žiūrėti, o ne skaityti.

2017-10-24

Knygos „Pape Satàn aleppe: takios visuomenės kronikos“ apžvalga

IMG_2491

Kam patiko skaityti Gintaro Beresnevičiaus eseistikos rinkinius „Vilkų saulutė“ ir / arba „Ne apie tai mano dūzgelė“, tačiau norėtų į ana ten nagrinėtas temas pasižvalgyti platesniuose vandenyse, siūlau itališką variantą – Umberto Eco „Pape Satàn aleppe: takios visuomenės kronikos“. Ne šiaip sau palyginau – skaitydama Eco jaučiau, lyg jau būčiau visa tai kažkur girdėjusi iki kaulų smegenų, ir, kadangi nemažai nagrinėjau Beresnevičiaus eseistiką, iškart atpažinau panašumus.

2017-07-25

Knygos „Ko negalima sakyti merginai bare“ apžvalga

agne su Ko negalima sakyti merginai bare

Povilo Šklėriaus romano „Ko negalima sakyti merginai bare“ personažas Povilas atvirai pasakoja savo jausmų, išgyvenimų ir santykių istorijas. Kaip vėliau paaiškėja, pasakoja ne mums, skaitytojams, o draugei, kurią slapta įsimylėjęs. Betgi knygą parašyti lengviau, nei prisipažinti meilėje.

2017-05-23

Knygos „#utopijos“ apžvalga

utopijos

Pamačiusi Andriaus Jakučiūno knygą #utopijos, suspirgau iš smalsumo, kadangi dar prieš porą metų mane, lyg vaiką, pirmąsyk pamačiusį cirką, sužavėjo šio autoriaus idėja apie Šarlotę – neparašytą knygą, tapusią literatūros faktu[1]. Tuomet svarsčiau, kodėl tokie dalykai taip retai ateina kam į galvą. Tai va, #utopijose tų dalykų apstu.

2017-04-20

Knygos „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ apžvalga

IMG_9873

Apie pabaigą: Tomo Vaisetos „Orfėją“ man atnešė kolegė, ištiesė ir pasakė – bet privalai ją perskaityti iki galo (ačiū tau, Monika, už tuos žodžius). Tikrai rekomenduoju įveikti antrą dalį, bent įpusėti, nors ir man ta dalis pasirodė varginanti, lyg liga, tačiau jei nebaigsite – būsite perskaitę vieną knygą, o jei įveiksite iki galo – perskaitysite dvi. Gi visada kelionė atgal atrodo kitaip negu atrodė keliaujant pirmyn. 

2017-03-31

Knygos „Drambliai nematomi“ apžvalga

drambliai nematomi

Antroji vokiečių rašytojos Susan Kreller knyga „Drambliai nematomi“ – bemaž vieno vakaro knyga, papasakota gan paprasta trylikametės herojės kalba. Be subtilaus humoro. Be ironijos. Be žodžių tarp eilučių. Tiesiog taip tiesiai ir paprastai, kaip atrodo vaiko, jau paauglės akimis, nors autorei šiemet keturiasdešimt, o knyga vargu ar skirta paauglių auditorijai. Priešingai, tema labai aktuali mūsų suaugusiai (beaugančiai?) visuomenei – aktyvus smurto prieš vaikus neigimas.

2017-03-13

Knygos „Singerstraum“ apžvalga

IMG_9208

2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuke tik dvi knygos, parašytos autorių moterų. Per laureato paskelbimo ir viso dvyliktuko aptarimo renginį Knygų mugėje buvo kaip tik diskutuojama – kodėl? Ar moterys autorės terašo popsinius meilės romanus? Ot, ir ne.

2017-03-02

Knygos „Sleido namas“ apžvalga

IMG_9107

Šios knygos pristatymą pradėsiu nuo vertėjo, nes būtent dėl jo atkreipiau dėmesį į Davido Mitchelo knygas. Laimantas Jonušys – man (esu tikra, kad ne tik man) yra Lietuvos vertėjų tėvas ir motina, tekstus verčiantis itin tiksliai, nė akimirksniui nenutolstantis nuo gimtųjų autorių minties ir stiliaus. O apie vertimų kliurkas nė kalbos negali būti – Jonušio pavardę ir žodį „kliurkos“ sudėti viename sakinyje – jau yra nonsensas.